Jungtinių Tautų (JT) Komitetas prieš kankinimą teigiamai įvertino Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro veiklą vykdant laisvės apribojimo vietų stebėseną, tačiau paragino Seimą kuo skubiau apsispręsti dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimo Lietuvoje.
Šių metų gegužės 12-13 dienomis Ženevoje svarstant trečiosios Lietuvos ataskaitos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, dalyvavo Seimo kontrolierius Raimundas Šukys ir Žmogaus teisių biuro vadovas Arminas Lydeka.
Vertindamas Žmogaus teisių biuro veiklą, JT Komitetas prieš kankinimą atkreipė Lietuvos dėmesį į nepakankamą Žmogaus teisių biuro veiklos finansavimą – itin mažą darbuotojų skaičių, tačiau džiaugėsi, kad per itin trumpą biuro veiklos laikotarpį, kai 2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaiga pradėjo vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, buvo atlikta net 13 stebėsenos aktų.
„Vykdant stebėseną stengėmės aprėpti kuo platesnį laisvės suvaržymo vietų spektrą. Tai ir pataisos įstaigos, areštinės, psichiatrijos įstaigos, pasienio kontrolės punktai, globos ir pataisos namai. Iki metų pabaigos planuojame atlikti 33 stebenos aktus“, – apie Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro veiklą kalbėjo biuro vadovas Arminas Lydeka.
JT Komitete prieš kankinimą Lietuvos buvo klausiama, kodėl 2011 metais ženkliai padidėjo neapykantos nusikaltimų skaičius, teirautasi dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo Lietuvos įkalinimo įstaigose. Lietuva sulaukė kritikos ir dėl bausmių vykdymo sistemos įstaigų ir jų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. JT Komiteto prieš kankinimą nariai domėjosi Psichikos sveikatos įstatymo pakeitimais, kurie atskirtų priverstinį hospitalziavą nuo priverstinio gydymo. Lietuva Ženevoje išgirdo raginimą vykdyti, 2011 metais duotą pažadą ir dar šiais metais įsteigti Nacionalinę žmogaus teisių instituciją.
