Birželio 10 dieną Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Leonardas Talmontas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas susitiko su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato (toliau – JT pabėgėlių agentūra) atstove Baltijos ir Šiaurės šalims Pia Prytz Phiri. Susitikime taip pat dalyvavo ir kiti ŽTK nariai.
Ponia P. P. Phiri siekė aptarti Europos Sąjungos teisyno prieglobsčio srityje nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat žmogaus teisių užtikrinimo prieglobsčio prašytojams praktinius aspektus.
Susitikimo metu P. P. Phiri pabrėžė, kad žmoniškas elgesys su pabėgėliais ir pabėgėlių integracija labai svarbi pačiai priimančiai valstybei – sėkmingai integravęsis pabėgėlis tampa darbo rinkos dalyviu, išmoksta kalbą ir tampa pilnaverčiu visuomenės nariu, be to skleidžia gerą žinią apie jį priėmusią šalį.
L. Talmontas Pabėgėlių agentūros atstovei pristatė ŽTK veiklą vykdant parlamentinę kontrolę pabėgėlių teisių užtikrinimo srityje. Jis papasakojo, kad komiteto nariai lankėsi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, bendravo su ten laikomais užsieniečiais, susipažino su jų gyvenimo sąlygomis. Komiteto nariai patys įvertino, kad buities sąlygos nėra puikios. Komiteto pirmininkas akcentavo ir glaudų komiteto bendradarbiavimą su Seimo kontrolierių įstaiga, kuri ne tik tiria galimą pareigūnų piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, bet nuo 2014 metų yra ir Nacionalinė kankinimų prevencijos institucija. Seimo kontrolierių įstaiga vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. J. Sabatauskas pristatė svarstomas Seime užsieniečiams svarbias įstatymų pataisas.
Ponia P. P. Phiri gerai įvertino Seimo komitetų veiklą ginant pabėgėlių teises, tačiau pabrėžė vis dar esant teisės bei teisės taikymo spragų. Pasak Jungtinių Tautų pareigūnės, sulaikomi sieną kirtę užsieniečiai turėtų būti tik kraštutiniu atveju, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad jie nelegaliai kirto sieną, tačiau negali būti laikomi pabėgėliais. Tuo tarpu Lietuvoje ji mato sulaikomus moteris ir vaikus, atvykusius iš šalių, kuriose kariaujama. Tai ypač neramino ponią P. P. Phiri. Pareigūnė pasiūlė komitetams į Jungtines Tautas žiūrėti, kaip į draugišką organizaciją ir pasiūlė konsultuotis diegiant tarptautinės teisės normas į nacionalinę teisę. Pasak P. P. Phiri, Šiaurės Europa turi būti visą laiką žmogaus teisių priešakyje, tuo tarpu Lietuvą ji įsivaizduoja esant Baltijos šalių varikliu užtikrinant žmogaus teises. Ponia Phiri ragino siekti aukščiausių standartų ir ginant pabėgėlių teises.
