Baigiantis pirmiesiems prezidentavimo metams, Barackas Obama žengė drąsų žingsnį – nusprendė padidinti karių skaičių Afganistane. Kairieji kritikai primena, kaip Korėjos karas pakenkė Hario Trumano prezidentavimui, o Vietnamo karas – Lindono Džonsono administracijai. Taigi B. Obama rizikuoja tapti trečiuoju demokratų prezidentu, kurio vidaus politikos pasiekimus užtemdytų sudėtingas karas.
Dešinieji kritikai reiškė nepasitenkinimą, kad B. Obamos požiūris į užsienio politiką buvo per silpnas, pernelyg apologetiškas ir per daug pagrįstas minkštąja galia.
Tapęs prezidentu, B. Obama paveldėjo sudėtingą užsienio politikos darbotvarkę: pasaulinė ekonominė krizė, du sudėtingi karai, Šiaurės Korėjos branduolinis režimas bei Irano branduolinė programa ir pablogėjimas Vidurio Rytų taikos procese. B. Obamos dilema buvo surasti būdą suvaldyti šį palikimą ir kartu sukurti naują viziją, kaip amerikiečiai turi elgtis pasaulyje.
Simboliniais mostais ir kalbomis B. Obamai pavyko atstatyti JAV minkštąją galią. Kaip rodo apklausos, Amerikos įvaizdis pagerėjo daugelyje užsienio šalių po Džordžo Bušo valdymo. Kritikai tvirtina, kad B. Obama daugiau kalba nei veikia. Jie jį vaizduoja kaip roko muzikos žvaigždę, gavusią Nobelio taikos premiją už pažadus, bet ne darbus. Kritikai pašiepia jo populiarumą ir pabrėžia neišspręstas Vidurio Rytų konflikto, Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės ir Irano branduolinės programos problemas, Irako ir Afganistano karus.
Visgi B. Obamos administracija atliko keletą svarbių darbų. Pirmiausia, B. Obama suvaldė ekonominę krizę. Sėkmė reikalavo ne tik ekonomikos skatinimo paketo šalies viduje, bet ir tarptautinio koordinavimo. B. Obama pasinaudojo krize norėdamas padaryti tai, kas buvo siūloma jau keletą metų – transformuoti G8 į G20, kuris įtraukė pagrindines kylančias ekonomikas.
Vienas svarbiausių užsienio politikos iššūkių yra tai, kaip Amerika atsakys į kylančią Kinijos galią. Priešingai skeptiškiems vertinimams spaudoje lapkričio mėnesį įvykęs B. Obamos susitikimas su Kinijos prezidentu Hu Jintao buvo gana sėkmingas. Jis taip pat pripažino, kad artima sąjunga su Japonija ir Australija ir geri santykiai su Indija padės išlaikyti kietąją galią, kuri veikia stiprėjančią Kiniją.
Trečias reikšmingas B. Obamos laimėjimas – branduolinio ginklo neplatinimo problemos performulavimas. Jis prisiėmė tikslą sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį, pradėjo derybas su Rusija dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) ir branduolinio ginklo neplatinimą pavertė vienu svarbiausių JTO ir G20 darbotvarkės klausimų.
Kritikai kaltina, kad šie trys užsienio politikos laimėjimai, kaip ir pastangos išeiti iš aklavietės Sudane ir Birmoje, buvo pasiekti žmogaus teisių išdavimo kaina. Bet viešos deklaracijos yra ne tokios efektyvios kaip ilgalaikė žmogaus teisių gynimo strategija.
Kiti kritikai pastebi B. Obamos nesugebėjimą prieš Kopenhagos konferenciją prastumti Kongrese griežto energetikos įstatymų projekto dėl klimato kaitos. Visgi Amerikos prezidentas padėjo įtikinti Kiniją ir Indiją imtis naudingų veiksmų dėl klimato kaitos.
Didžiausiu išbandymu B. Obamai vis dėlto išlieka Afganistanas, kuris lems jo užsienio politikos įvertinimą ateityje.
Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.
