Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam televizijos laidų vedėjui Jonui Radzevičiui, mirtinai sužalojusiam 67-erių metų vyrą, skyrė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant 3 metams. Trejus metus jis negalės vairuoti automobilio.
„Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas teigė, kad toks teismo sprendimas - blogas precedentas:
„Teismų sprendimai turi būti vykdomi. Bet įsivaizduokim, kad būtų teisiamas ne Jonas Radzevičius, o koks nors Jonas Petraitis. Ar ir tuo atveju teismo sprendimas būtų toks pat? Žinoma, kad ne toks pats. Ir tai rodo, jog teismams yra lygūs žmonės ir lygesni. Po tokio sprendimo pasitikėjimas vienodu teisingumu visiems labai sušlubavo. Jeigu jis būtų blaivus, sakytum,kad žmogui atsitiko nelaimė. O šiuo atveju padarytas nusikaltimas – buvo vairuojama išgėrus. Prieš įstatymą turi būti lygūs visi“.
MRU baudžiamosios teisės dėstytojas Ernestas Rimšelis argumentavo, kad Vakarų valstybėse šiek tiek kitaip žiūrima į baudžiamąją politiką:
„Teismo sprendimas yra teisėjo minčių, pojūčių, teisinės sąmonės išraiška tam tikra prasme. Galime pasiskaityti teismo sprendimą, bet yra tam tikri dalykai ir tarp eilučių. Kokie argumentai nulėmė, taip kategoriškai nedrįsčiau teigti, kaip profesorius A. Sakalas, kas esą jei būtų teisiamas kitas žmogus, sprendimas būtų kitoks. Matom žmonių elgesį iki nusikaltimo, po nusikaltimo, teisminio nagrinėjimo metu. Teismui tai vienareikšmiškai svarbu. Tai bausmių skyrimo abėcėlė. Ir tai veikia. Mūsų visuomenėje vyrauja iš senesnių laikų atėjęs baudimo požiūris. Vakarų valstybėse šiek tiek kitaip žiūrima į baudžiamąją politiką. Ten galvojama apie atkuriamąjį teisingumą ir socialinę taiką tarp proceso dalyvių“, - kalbėjo E. Rimšelis.
Tuo metu A. Sakalas tvirtino, kad toks teismo sprendimas – blogas precedentas:
„Mano nuomone, tai blogas precedentas. Dabar kiekvienas, kuris neblaivus paklius į tokią situaciją, gali laikytis panašios taktikos – susitaikyti su giminėmis, atgailauti ir tokiu būdu išvengti bausmės. Tokių sprendimų Lietuvos teismų praktikoje neturėtų būti“.
E. Rimšelis pabrėžė, jog toks teismo sprendimas nėra kuo nors išskirtinis:
„Teismas, žinoma, turi galvoti, kokį precedentą sukuria, ar jis Lietuvoje iškrenta iš kitų bylų konteksto. O galbūt byla turi formuoti kitokį precedentą. Tikiuosi, kad, priimdamas šitą sprendimą, teismas taip pat galvojo. Šitas sprendimas nėra išskirtinis. Yra ir tokios praktikos“.
