A. Tverijonas dėl ligos yra netekęs vienos kojos, tad naudojasi protezu. Kai artėjo laikas gauti naujo protezo kompensaciją, jis paskambino jam iki šiol protezus gaminusiam protezuotojui Jonui Olbergui, pasikalbėjo, šis, važiuodamas pro šalį, užsuko, pamatavo koją ir sutarė, kad pagamins naują protezą. Tuo metu prasidėjo karantinas, tad protezuotojas informavo, kad protezą atveš šiam pasibaigus.
Po kurio laiko pas A. Tverijoną atvažiavo įmonės, kurioje anksčiau dirbo protezuotojas Jonas, atstovai. Pradėjo kalbinti, kad užsisakytų protezą pas juos. Kai Algis pasakė jau susitaręs ir esąs patenkintas savo protezuotojo darbu, šie pradėjo pasakoti, kad Jonas protezo nedarys, su juo susitarta, kad jie padarys geriau ir pan. Galiausiai po ilgų įtikinėjimų jis sutiko. „Užsilipo ant galvos, prikibo. Nežinojau, kaip atsisakyti“, – sako A. Tverijonas. Pagamintas protezas vyrui buvo labai nepatogus, netiko jo kojai, o blogiausia tai, kad kiek pavaikščiojus po namus išvis sulūžo. Šiuo metu Algis naudojasi Jono pagamintu protezu, kuris jam puikiai tinka.
Buvo pasinaudota žmogumi
Rugsėjo pabaigoje A. Tverijonas paštu gavo pranešimą, informuojantį, kad jis pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo protezą pagaminusiai įmonei sumokėti 1359 eurus. Vyras buvo šokiruotas – juk protezai negalią turinčiam žmogui nieko nekainuoja. Jis prisimena, kad kažką pasirašė, bet to rašto neskaitė ir nesuprato, ką pasirašo, o įmonės atstovė nepaaiškino. A. Tverijono draugė Ona sako, kad Algis blogai mato ir apskritai sunkiai skaito. „Jei būčiau buvusi namuose, būčiau paskaičiusi tą raštą ir neleidusi pasirašyti, – piktinasi moteris. – Už ką mokėti, jei jam netiko tas protezas, iš karto sulūžo. Jį atidavėm atgal.“ A. Tverijonas pripažįsta, kad kvailai pasielgė, bet mano, kad buvo apgautas, o vėliau dar liko skolingas.
A. Tverijoną ėmėsi ginti įmonė, kurioje šiuo metu dirba protezuotojas J. Olbergas. UAB „Ortho-modus“ rinkodaros direktorė Jūratė Kunigėlienė įsitikinusi, kad su šiuo žmogumi buvo negražiai elgiamasi, meluojama, jis patyrė spaudimą. „Toks elgesys yra labai neetiškas ir kenkia visų ortopedijos įmonių įvaizdžiui“, – mano J. Kunigėlienė. Jos teigimu, buvo pasinaudota žmogumi, kuris negali pats apsiginti.
J. Olbergas neslepia, kad ir pats sulaukė minėtos įmonės skambučio – esą neturi teisės gaminti A. Tverijonui protezo, nes šis iki šiol buvo jų klientas. J. Olbergas įsitikinęs, kad žmogus turi teisę rinktis. Jei daugelį metų buvo patenkintas protezuotojo darbu, natūralu, kad nori ir toliau su juo bendradarbiauti. Minėta įmonė turėjo suprasti, kad už jų A. Tverijonui pagamintą protezą Valstybinė ligonių kasa (VLK) gali ir nesumokėti, jei darbas buvo pradėtas anksčiau.
„Aš labai myliu savo darbą, malonu, kai žmonės dėkoja, bet tokie atvejai nuteikia labai nemaloniai. Mes elgiamės visai kitaip. Jei žmogus nori pereiti į kitą įmonę, tikrai jam netrukdome“, – sako J. Kunigėlienė. Ji ragina visus prieš apsisprendžiant, kur užsisakyti protezą, pasidomėti, kaip dirba įmonės, kokia jų patirtis, reputacija, ir nebijoti apie nemalonius atvejus informuoti VLK.
Turintiems judėjimo negalią
Turintiems bet kokią negalią
Visiems
Įmonę renkasi pats pacientas
VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas informuoja, kad siekiant tiekti apdraustiesiems naujausią informaciją apie galūnių protezavimo paslaugas teikiančias ortopedijos įmones, nuo 2018 m. VLK, likus ne mažiau kaip 45 kalendorinėms dienoms iki pirminio galūnės protezo ar nuolatinio galūnės protezo naudojimo termino (laikotarpio) pabaigos, išsiunčia apdraustajam pranešimą apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą. VLK šį pranešimą apdraustajam siunčia registruotu laišku Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodytu adresu. Kartu su pranešimu apdraustajam išsiunčiamas ortopedijos įmonių, kuriose jis gali užsakyti nuolatinį galūnės protezą, sąrašas. Taigi, apdraustasis savo nuožiūra gali pasirinkti ortopedijos įmonę (iš VLK pateikto sąrašo) ir užsisakyti galūnės protezą.
„Būna atvejų, kad ortopedijos įmonės apdraustiesiems teikia pasirašyti sutartis, pagal kurias dar nesibaigus turimo galūnės protezo kompensavimo laikotarpiui apdraustasis įsipareigoja gamintis galūnės protezą toje įmonėje. Atkreipiame dėmesį, kad šios sutartys prieštarauja Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234, 47 punktui – apdraustasis turi teisę užsisakyti nuolatinį galūnės protezą bet kurioje ortopedijos įmonėje, turinčioje sutartį su VLK“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas G. Baranauskas.
Pasak G. Baranausko, galūnių protezai gaminami individualiai pagal antropometrinius paciento duomenis, todėl labai svarbu pasirinkti ortopedijos įmonę, kuri gamina kokybiškus galūnių protezus. Atsižvelgiant į tai, VLK interneto svetainėje skelbia apie ortopedijos įmonių, sudariusių sutartį su VLK, gaminamų galūnių protezų modelius, kiekius, pacientų skundus. Pasižiūrėti galima čia.
Apdraustųjų skundai dėl ortopedijos techninių priemonių kokybės, jų išdavimo ar neišdavimo, garantinio aptarnavimo teikiami ortopedijos įmonei ir nagrinėjami jos vadovo nustatyta tvarka. Ortopedijos įmonė skundo kopiją ir atsakymą į jį per 3 darbo dienas nuo atsakymo išsiuntimo apdraustajam dienos turi persiųsti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) VLK.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
