VLKK šį projektą skubos tvarka svarstė birželio 16 d. posėdyje. Komisijos nariai vieningai nepritarė šiame įstatymo projekte plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.Posėdyje buvo nutarta, kad atsakyme Seimo TTK bus priminta nuosekli ir nesikeičianti VLKK nuomonė išsakyta po Konstitucinio teismo sprendimo dar 2014 m. rugsėjo 5 d.
Birželio 17 d, VLKK pirmininkės Daivos Vaišnienės pasirašytoje irSeimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateiktoje išvadoje jau nebeliko VLKK komisijos narių siūlytų aiškių nedviprasmiškų formuluočių, kad komisija vienareikšmiškai nepritaria įstatymo projektui (XIIP-1653(2)) dėl to, kad jis išplečia išimtis ir neatitinka 2014 m. rugsėjo 5 d. išsakytos komisijos pozicijos. Tačiau komisijos išvadoje buvo pakartota nuosekli VLKK pozicija, kad komisija pritaria tik toms pačioms išimtims kurioms jau anksčiau buvo pritarusi.
Tokios išimtys pasak VLKK yra galimos asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę: jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose galėtų būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami), taip pat su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokių sutuoktinių vaikams (jų pavardės galėtų būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio sutuoktinio asmens dokumentą).
Birželio 17 d. gavęs VLKK išvadą skubiai buvo sukviestas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Posėdyje svarstyti čia minimas Seimo TTK „patobulintas“ G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektas (XIIP-1653(2)) bei alternatyvus Seimo nario Valentino Stundžio ir Seimo narių grupės parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas (XIIP-1675). Alternatyviu įstatymo projektu siūloma leisti vardų ir pavardžių įrašus nevalstybine kalba tik papildomame paso lape kaip tai yra daroma kaimyninėje Latvijoje.
TTK nariai balsavo už abu alternatyvius įstatymus papunkčiui. Alternatyvų projektą palaikė tik 2 komisijos nariai – Stasys Šedbaras (TS-LKD) ir Stasys Brundza (TT). Už G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą balsavo Julius Sabatauskas (LSDP),Juozas Bernatonis (LSDP) ir Vytautas Gapšys (Darbo partija). Vitalijus Gailius (LRLS) taip pat nepalaikė alternatyvaus V. Stundžio ir kitų įstatymo projekto susilaikydamas. O sergančią TS-LKD atstovę Seimo TTK Viliją Aleknaitę–Abramikienę pavaduojanti Agnė Bilotaitė, galėjusi palaikyti alternatyvų savo partijos kolegos įstatymą, – į posėdį tiesiog neatėjo…
Komiteto nariai palaimino G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą neatsižvelgę ir į VLKK išvadą, jog neturi būti plečiamoms išimtys leidžiančios vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems piliečiams turintiems „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. Pažymėtina, kad birželio 17 d. vakare kalbėdamas LRT laidoje „Dėmesio centre“ Seimo TTK pirmininkas J. Sabatauskas pareiškė, kad tokiu „dokumento šaltiniu“ galės būti ir okupacinės valdžios išduoti dokumentai. Ar taip duodama suprasti, kad valstybinę lietuvių kalbą išduodančių politikų rate jau yra sutarta uždegti žalią šviesą Lenkijos politikų seniai puoselėtam vadinamam Lietuvos repolonizacijos projektui?
Posėdyje dalyvavusios VLKK komisijos pirmininkė D. Vaišnienė ir jos pavaduotoja Jūratė Palionytė nesugebėjo ir, tiesa sakant, nesiėmė aktyviai ginti komisijos nuomonės, tad nelietuviškų rašmenų vartojimo išimtis išplečiantį įstatymo (XIIP-1653(2)) punktą Seimo TTK nariai palaimino balsų dauguma, o alternatyvų įstatymo projektą (XIIP-1675) neprieštaraujantį VLKK išvadoms – atmetė.
Dabar, artimiausiomis dienomis, šį antikonstitucinį įstatymo projektą bus bandoma skubos tvarka teikti svarstyti vasariškai ištuštėjusiam Seimui.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos Prezidentė ne sykį žadėjusi ginti lietuvių valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą, vetuos šį VLKK ir Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo išvadų neatitinkantį projektą jei jis bus lietuvių kalbos išdavikų buldozeriu prastumtas Seime.
