“Pamirškite, ką žinojote vakar - naujasis pasaulis yra kitoks”, - su tokiu šūkiu Stokholmo Ekonomikos mokyklos daktaras Jonas Ridderstrale per penkerius metus tapo vienu garsiausių verslo teoretikų pasaulyje.
1999 m. jis kartu su kolega Kjellu A. Nordstromu nusiskuto plikai galvą, apsitaisė juodos odos drabužiais ir išleido knygą “Kitoks, fankiškas verslas” (“Funky business”), kuri tuoj pat buvo paskelbta revoliuciniu manifestu.
Dėl knygoje išdėstyto drąsaus ir kūrybingo požiūrio į šiuolaikinį verslą Jonas Ridderstrale tapo itin populiariu ir brangiai atlyginamu, pasaulio žiniasklaidos garbinamu lektoriumi. Nenuostabu, kad praėjusią savaitę, lapkričio 17 dieną, Vilniuje vykusį jo seminarą organizatoriai pavadino “metų renginiu”. Lietuvoje puikiai žinomos "Kitoks, fankiškas verslas" knygos ir jos tęsinio "Karaokės kapitalizmas" ("Karaoke capitalism") bendraautoris savo idėjas įgyvendina ir praktiškai - konsultuoja daugybę garsių tarptautinių korporacijų.
“Kitoks, fankiškas verslas” išleistas daugiau nei 100 šalių, o sąvokos “fankiškas verslas” ir “karaokės kapitalizmas” jau tapo plačiai žinomu naujos verslo filosofijos prekiniu ženklu. Išradingai į šiuolaikinės mąstysenos horizontą komponuodami kultūrinių užuominų nuo Martyno Lutherio iki “Spice Girls” gausą, autoriai teigia, kad verslas ilgiau nebegali likti tokiu, koks buvo.
Kosminiu greičiu besikeičiančių technologijų, institucijų ir vertybių pasaulyje vieninteliu tikru dalyku tėra asmenybė. O vienintelis būdas įgyti pranašumą konkurencinėje kovoje yra būti išskirtine asmenybe. Todėl prasideda “fankiško” verslo, kurį valdo talentingas individas, epocha. Talentingi individai yra mobilios monopolijos, turinčios pasaulio piliečio pasą. Jie valdo svarbiausią konkurencijos resursą - kompetentingumą. Todėl kapitalistai raukosi, suvokdami, kad kompanijas užgriūva karas dviem frontais: kompetentingos asmenybės jas verčia savo įkaitais, o klientų reikalavimai jau seniai kompanijas nubloškė į apgulties būklę.
Taigi, pasak J. Riderrstrale, talentas šokdina kapitalą. Ir tik žinantys unikalų receptą bei besivadovaujantys “fankišku” (nuo angliško žodžio “funky” - naujoviškas ir kupinas įkvėpimo) pažiūriu išgyvens žiauraus ekonominio darvinizmo sąlygomis (tamsioji šios perspektyvos pusė taip pat slypi pavadinime - “funky” gali reikšti ir “išsigandusį žmogų”). Tikriausiai tokį receptą sužinoti tikėjosi ir 300 seminaro Vilniuje dalyvių, nors bilieto į jį kaina taip pat buvo įstabi - 1000 Lt (neskaitant PVM).
Kartu su švedų autoriumi į Vilnių atvyko Fernando Sanchez-Arias - vienas garsiausių Amerikos vadybos lektorių, tarptautinės verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos prezidentas, populiarių knygų ir TV laidų autorius.
Prieš visą dieną trukusį seminarą verslo žinovai surengė spaudos konferenciją.
Lietuviški motyvai
Pirmiausia buvo pasiteirauta apie Lietuvos ekonomiką:
- Ar į Lietuvą važiavote kaip į truputį keistokos, mažiau suvokiamos ekonomikos šalį?
- Visi esame vienos ekonomikos dalis, - teigia J. Riderrstrale, - ir dabartinėje pasaulinėje rinkos ekonomikoje egzistuoja tik vienas pinigų uždirbimo receptas. Tas receptas vienodai galioja Lietuvoje, Švedijoje ar Japonijoje. Tai laikinų monopolijų sukūrimo ir apgynimo problema. Ir nors receptas yra vienas, tačiau jo pritaikymo būdai yra skirtingi. Kaip šį receptą taikyti tokioje šalyje kaip Lietuva, priklauso nuo čia esančių galimybių su juo naudoti vietinius prieskonius, kurie sukurs šios šalies nacionalinį ekonomikos patiekalą.
Daktaras suskubo pabrėžti, kad nėra stebuklingų receptų dalytojas, kaip dažnai į jį žvelgiama:
- Neatvykau su atsakymais, aš veikiau linkęs pateikinėti klausimus. Jei juos turėčiau, nerašyčiau vadybos knygų, o vadovaučiau sėkmingiausiai pasaulyje kompanijai. Tuos atsakymus galėčiau pardavinėti kompanijoms Estijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Kinijoje. Ir galbūt kurį laiką būtų malonu juos girdėti, kadangi atsakymai suteikia tam tikro tikrumo, tačiau netrukus taptų aišku, kad jie neturi jokios komercinės vertės.
Paklaustas, ką žino apie Lietuvos verslo ypatybes, J. Riderrstrale prisipažino, kad dėl istorinių priežasčių jam pažįstamos verslo struktūros yra kitokios.
- Aš nagrinėju monopolistines struktūras arba kompanijas, kurių veikla remiasi novatoriškumu. Novatoriškumu, o ne reguliavimu. Per pastaruosius penkiolika metų Baltijos šalių, taip pat ir Rusijos, patirti pokyčiai yra nepaprasti. Tačiau vis dar pastebima, daugiau Rusijoje nei čia, kad daugybė monopolių yra labiau susijusios institutiškai, o ne technologiškai. Galbūt trumpą laikotarpį tai pasiteisina, tačiau galiausias technologijos visuomet nugali. Konkurencija yra kūrybiško naikinimo procesas.
- Vakar man papasakojo, kaip lietuviai kartais užsiima verslu, - pridūrė Fernando Sanchez-Arias. - Susitinka du lietuviai ir vienas sako parduodąs toną marmelado už milijoną dolerių. Kitas lietuvis atsako, kad perka prekę, abu sukerta rankomis ir išsiskiria. Pirmasis eina ieškoti, kur galėtų įsigyti pažadėtąjį marmeladą, kadangi jo neturi, o antrasis eina skolintis milijono dolerių. Ir galiausiai jie atliks pelningą sandėrį. Taip sužinai apie įvairių šalių verslo ypatybes, o šis pavyzdys puikiai iliustruoja žmonių verslumą
Kelis kartus paprašytas paminėti bent vieną lietuviškos kompanijos pavadinimą, J. Ridderstrale prisiminė, kad “teko girdėti apie šiuo metu galbūt sėkmingiausią šalies kompaniją - milžinišką mažmenininką “Vilniaus prekyba”. Negaliu tvirtinti, kad perpratau jo sėkmes paslaptį, bet aš nusiteikęs tai sužinoti”.
Tarsi norėdamas užbaigti lietuviškų motyvų gvildenimą, svečias iš Švedijos leido sau pabrėžti:
- Nemanau, kad čia buvau pakviestas kaip lietuviškos pramonės ekspertas. Tokia specializacija apribotų mano auditoriją tarptautinėje plotmėje - aš esu kviečiamas į įvairias šalis ne todėl, kad esu lietuviškos pramonės žinovas. Manau, mane kviečia todėl, kad turiu idėjų, kurios padėtų pateikti sumanius klausimus ir ilgainiui padidinti kompanijų konkurencingumą.
Vienas pasaulis
Dabartinę pasaulinės ekonomikos padėtį ir nuožmios konkurencijos diktatūrą žinovas vertina kaip natūralų reiškinį:
- Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Nesakau, kad dabar pasaulis geresnis ar blogesnis, tikriausiai tiesiog vienas pasaulis. Iš vienos pusės žvelgiant, gyvename pasaulyje, kuriame daugybė žmonių turi kur kas daugiau laisvės nei anksčiau. Tačiau kita medalio pusė ta, jog su laisve atsiranda atsakomybė. Manau, kad tas beveik liberalios rinkos projektas, kuris tarsi įsigali didžiojoje pasaulio dalyje, buvo parduotas su laisvės šūkiu. O dabar žmonės pradeda jį suvokti kaip atsakomybės projektą. Tam tikra prasme visuomenė dabar patyria tai, ką daugybė kompanijų Vakaruose suprato devintajame dešimtmetyje, kai jos patyrė labai sparčios ir toli siekiančios decentralizacijos laikotarpį. Kai žmonėms suteikiama kur kas daugiau atsakomybės, jie taip pat turi būti ir mokomi, ugdomi. Priešingu atveju jie niekuomet iš tikro negalės prisiimti tos atsakomybės.
J. Ridderstrale priminė, kad paskutiniame “Karaokės kapitalizmo” skyriuje išdėstė susirūpinimą rinkos dėsnių pakylėjimu iki beveik religinio lygmens:
- Manau, mes tai jau atlikome - godumas jau nebėra mirtina nuodėmė, o tampa dangiška dorybe. Rinkoms svarbus efektyvumas, tai vienintelis dalykas, kurį jos supranta. Manau, nepaprastai svarbu ugdyti visuomenes, kuriose vyrautų pusiausvyra tarp efektyvumo, įsijautimo, egalitarizmo. Verslumas ir rinka visą tai gali suderinti. Visuomenė ir ekonomika atspindi tai, kas esame. Taigi jei norime ką nors kaltinti arba garbinti dėl esamos padėties, rytą išsiropštę iš lovos gerai pasižiūrėkime į veidrodį.
- Šiais metais aplankęs 57 šalis galiu pasakyti, kad esminis veiksnys ir vienas didžiausių šiandienos iššūkių yra pusiausvyra tarp Šiaurės ir Rytų, - teigia lektorius Fernando Sanchez-Arias. - Praėjo laikai, kai į Afriką ar Aziją buvo žvelgiama iš užkariautojo pozicijų. Pavyzdžiui, europiečiai Afrikos žemyne dabar atlieka investuotojo ir ekonomikos katalizatorius vaidmenį. Prieš mėnesį Vokietijoje dirbau su garsiu vengrų profesoriumi, kuris skelbia “Pasaulinio Marshallo plano” idėją. Jis ragina pasiturinčias valstybes tam tikrą dalį savo metinių pajamų skirti neturtingoms šalims. Ir nors iš esmės sutinku su šiuo sumanymu, aš labiau palaikau idėją apie pusiausvyrą tarp vyriausybės, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus. Ir šio trikampio viduryje svarbiausia vieta turi būti skirta žmogui. Tas žmogus veidrodyje, kurį minėjo Jonas, yra ekonomikos plėtros katalizatorius bet kurioje šalyje. Taip nutiko ir Lietuvoje po 1990 metų.
Idėjos ir jų pateikimas
- Jūsų knygos pristatomos kaip revoliucingos, kas jose tokio revoliucingo, jūsų paties nuomone? - daktaro J. Ridderstrale pasiteiravo “Omni laikas”.
- Tiesą sakant, jos yra lengvai skaitomos, - sukeldamas juoką atsako autorius. - To, bijau, negalime pasakyti apie daugelį vadybos knygų. Manau, kad tas vadybos patarėjų arba guru verslas, kuriame aš esu, yra labai panašus į daugumą kitų rinkų. Čia technologijos vaidmenį atlieka jūsų siūlomos teorijos, koncepcijos, matricos, sistemos - vadinkite kaip norite.
Daktaras atskleidė savo knygų rašymo principus:
- Kalbant atvirai, šiandien dauguma siūlomų idėjų yra pakankamai gerai žinomos. Jei pažvelgsite į bet kurį verslo ir vadybos pradžiamokslį, jame aptiksite pakankamai panašias mintis. Taigi kaip galite išsiskirti? Aš pabandžiau padaryti du, tikriau - tris dalykus.
Pirmas - pateik pavyzdžius, su kuriais dauguma atveju žmonės gali save susieti. Pavyzdžiui, dauguma žmonių nėra posėdžiavę kompanijos direktorių taryboje, bet dauguma mūsų kasdien pietauja. Taigi kalbėdami apie vadybos dinamiką, pasitelkite pietaujančios giminės metaforą. Arba rašykite apie muziką, sportą, kitus dalykus, kurie žmonėms yra artimi.
Antras dalykas - pateikite kontekstą. Kelia nerimą tai, kad daugelyje knygų dėmesys sutelkiamas į vadybą, tarsi vadyba būtų atskirta nuo gyvenimo. Tiek “fankiško verslo”, tiek ir “karaokės kapitalizmo” terminai susideda iš dviejų dalių. Konteksto ir visuomenės, jos varančiųjų jėgų - apibūdinimo ir recepto, kaip tame kontekste elgtis, organizuoti verslą, vadovauti.
Trečia - idealiu atveju mano knygos yra kvietimas pamąstyti. Priešingai nei tekstai, kuriuose liepiama ką galvoti. Taigi vėl grįžtame prie dėmesio sutelkimo ne tiek į atsakymus, kiek į klausimus.
- Sprendžiant iš to, ką pasakėte, jūsų sėkmės priežastis - senų ir gerai žinomų idėjų bei tiesų naujoviškas pateikimas. Ar būtent tą ir padarėte savo knygose?
- Galvokite apie tai, kaip apie sukūrimą iš naujo, o ne naują mišinį. Beethoveno Trečioji simfonija nėra jo pirmosios ir antrosios simfonijų sulipdymas į vieną. Bet jis ir joje naudoja tuos pačius pagrindinius tonus. Mozartas buvo nuostabus kompozitorius, nors, žinoma, galėtumėte ji kaltinti už tai, kad jis neišrado ne vienos naujos natos. O socialiniai mokslai iš esmės yra kalbos žaidimai, manau, pirmasis apie tai prabilo Witgensteinas. Tai patrauklaus žinių pateikimo, kuris būtų prasmingas ir suprantamas, problema. Ir jei žinios negali būti paverstos veiksmais, ekonomikos požiūriu jos yra bevertės.
Pagrindiniai varikliai
Kitas “Omni laiko” klausimas J. Ridderstrale prajuokino:
- Teko skaityti, kad jūsų seminarai dažnai prasideda dviem tarsi užkalbėjimas kartojamais žodžiais “shopping and fucking” (“apsipirkimas ir dulkinimasis”). Ar taip pradėsite ir seminarą Vilniuje ir ar tai yra pagrindiniai jūsų veiklą skatinantys veiksniai?
- Cha, bėgant metams aš vis labiau įpratau prie šeimyninio gyvenimo. Šiandien aš nevartosiu “shopping and fucking” terminų. Sąžiningai kalbant, tai nėra mano žodžiai, tai - britų rašytojo Marko Ravenhillo pjesės pavadinimas. Jis juo bando pasakyti, kad šiandien teliko dvi veiklos rūšys, kurios tikrai motyvuoja jaunus žmones. Tam tikra prasme, manau, jis yra teisus. Apsipirkimas daugeliui žmonių šiandien yra kažkas, kas turi ne tik funkcinę, bet ir tapatybės kūrimo reikšmę. Ir tai yra pramoga plius patirtis. Kita jūsų paminėta veikla, žvelgiant plačiau, jau nebeatliekama vien reprodukciniais tiksliais. Nuo seno dėl to taip baiminosi įvairios religijos. Anksčiau buvo didesni suvaržymai, šiandien mes tai darome malonumo dėlei. Manau, kad tai reiškia gilius pokyčius.
Rašytojas valiūkiškai prisiminė su šia tema susijusius nutikimus:
- Kai apie tai parašėme “Kitokiame, fankiškame versle” ir knyga buvo išleista Jungtinėje Karalystėje, žmonės apie tai kalbėjo kaip apie “shopping and sex” ir kikeno. Knygai pasirodžius Jungtinėse Valstijose, dalyvavome rytinėje CNBC TV kanalo laidoje ir jų vykdomasis prodiuseris prieš laidą mums pasakė: “Man labai patiko knyga, tik nekalbėkite laidoje apie tai, ką rašėte 182 puslapyje”. Taigi iš “shopping and fucking” tai pavirto į “shopping and sex”, o vėliau į “182 knygos puslapį”. Ir tai šį tą pasako apie pasaulį. Po kelių savaičių aš dirbau su suomių kompanija ir prie manęs priėjęs ponas iš auditorijos pasakė: “Tai tikrai puiki knyga, bet kam jums reikia kalbėti apie apsipirkimą?” - tokiu pat akcentu, kokiu lietuviai parodijuoja estus, J. Ridderstrale pacitavo savo skaitytoją.
Paklaustas apie kitą veiklos variklį - gaunamų honorarų dydį - verslo žinovas nebuvo linkęs minėti skaičių:
- Mano honorarai yra įvairūs, jų dydį nulemia paklausos ir pasiūlos principas. Dažnai savo paslaugas teikiu ir nemokamai: savanoriškai dirbdamas vaikų paramos fondams ar Jungtinių Tautų labui.
Tačiau lietuviškos žiniasklaidos atstovams akivaizdžiai neketinant atsisakyti sumanymo sužinoti konkrečią sumą, kiek padvejojęs J. Ridderstrale atsakė išsamiau:
- Mano įprastas honoraras yra vidutiniškai aštuoniolika tūkstančių eurų. Tačiau turėtumėte žinoti, galbūt ir žinote, jei klausiate, kad švedams kalbėti apie tai yra daug nepatogiau nei kalbėti apie seksą. Kadangi Švedijos visuomenėje egzistuoja du priimtini būdai tapti turtingam: sportas ir laimingas atsitiktinumas. Bet neužsiimant tokia veikla, kokia užsiimu aš.
Iš Venesuelos kilęs Fernando Sanchez-Arias be užuolankų atskleidė, kad jo honorarai siekia iki 14 tūkstančių eurų.
Išgirdus šiuos skaičius didesnių abejonių J. Ridderstrale ir jo bendraminčių teiginiais nebelieka. Talentas tikrai šokdina kapitalą - bent jau Lietuvoje viešėjusių verslo žinovų asmeninis kapitalas turėtų smagiai šokti pagal jų sąskaitose įrašytų nuliukų muziką.
Spaudos konferencijos įspūdžiais pasidalijo Rimas Zakarevičius
