„Pavasaris ir vasara yra pavojingesnis periodas. Pavasarį ir vasarą grėsmė gerokai padidėja. Per visą žiemą irgi ramiai gyventi negalėjome, kiekvieną savaitę būdavo tai penki šernai rasti užsikrėtę... Pavyzdžiui, praėjusią savaitę aptikti du. Iš viso nustatyti 66 židiniai Lietuvoje, (rasta) 112 šernų. Keturi protrūkiai pas kiaules. (...) Mes randame tik 10 proc. kritusių šernų, nes jie gyvena pelkėse ir juos sunku surasti“, - penktadienį interviu LRT radijui pareiškė J.Milius
Pasak jo, kai gyventojai savo kiaulėms duoda termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, žolę, kyla didelė grėsmė užsikrėsti kiaulių maru.
J.Milius pabrėžė, kad didelė Lietuvos bėda ir ta, kad yra daug kiaulių kompleksų netoli sienos su Baltarusija, kur užpernai vasarą nustatytas vėliau į kitas valstybes išplitęs maro užkratas.
„Mūsų (Lietuvos - BNS) situacija yra dar labai sudėtinga, nes mes turime labai daug didelių kompleksų pačiame pasienyje su Baltarusija. Apie 12 didelių kompleksų, apie 20 tūkst. kiaulių“, - teigė J.Milius.
Veterinarijos tarnybos vadovas pasigenda didesnės pačių kiaulių fermų vadovų atsakomybės dėl biosaugos priemonių taikymo.
„Su didžiausiai kompleksais kalbame apie biosaugos priemones. Tiesiog kartais apmaudu darosi... Ir taikome nemažai baudų didiesiems kompleksams - lyg mes turime saugoti jų turtą, nors jie labai gerai žino, kokios yra reikalingos biosaugos priemonės“, - teigė J.Milius.
Tarptautiniai veterinarijos ekspertai šią savaitę tikrina, kaip Lietuva kovoja su afrikiniu kiaulių maru.
