„Vienu mėnesiu anksčiau viskas vyksta. Surašėme savo pageidavimus, su kuo norėtume žaisti. Sudėtinga buvo surasti varžovus, nes daug kas keičiasi, aiškios devynios olimpinio turnyro komandos, o kitos 18 varžysis dėl trijų kelialapių. Nėra per daug tų komandų“, – dėstė J. Kazlauskas.
Pasirengimo metu lietuviai žais su Ispanija, Argentina, Brazilija – tos komandos yra vienoje olimpinio turnyro grupėje su mūsų šalies rinktine. Ar dėl to reikia nerimauti? „Visąlaik sužaidi prieš turnyrus su tais varžovais. Kartais atskleidi kortas. Šiais metais neturėjome, ką pasirinkti. Rinkomės tas, kurios galėjo atvažiuoti. Tikrai neslėpėme to tvarkaraščio, įslaptinto plano neturėjome, bet iki paskutinės minutės niekas neaišku“, – teigė J. Kazlauskas.
Visai kas kita – pasirengimas ne Europoje. „Dalį rungtynių dėl aklimatizacijos tenka perkelti į kitą žemyną. Pasirengimas anoje pusėje labai pravers. Turėjome pasiūlymą iš JAV, bet jo atsisakėme, nes skristi ten 10 valandų, paskui atgal – pernelyg sudėtinga. Užtenka mums tų stiprių varžovų“, – tikino Lietuvos rinktinės strategas.
Jis pasakojo, kad bendrauja su visais kandidatais į rinktinę, kurių išplėstinis sąrašas nuo maždaug 50 turėtų balandį sumažėti iki maždaug 18. Šiuo tikslu neseniai buvo vykta ir į JAV bei Kanadą.
„Norėjome nušauti pora zuikių su ta išvyka. Norėjosi pamatyti Domantą Sabonį, Donatą Motiejūną ir Joną Valančiūną. Norėjosi pamatyti, kaip komandos juos išnaudoja. Norėjosi be tarpininkų pakalbėti su Donatu. Jo situacija nėra paprasta – sunki trauma, bet jis dirba, rodo didelį norą žaisti rinktinėje“, – teigė jis.
Anot J. Kazlausko, D. Motiejūno planus žaisti olimpiadoje gali sujaukti naujo kontrakto pasirašymas: „Kartais klubai specialiai vilkina šį dalyką. Gerai, kad Torontas pernai pasirašė su Jonu anksčiau, kad galėtų žaisti Europos čempionate.“
Treneris tikino, kad nė vienas iš krepšininkų nepasakė, kad nenori į rinktinę. „Dažniausiai atsisako tuomet, kai turi labai rimtų priežasčių. Svarbiausia, kad tų traumų nebūtų, o olimpiadoje visi nori žaisti“, – kalbėjo jis.
J. Kazlauskas net užsiminė, kad susitinka su sportuojančiu Linu Kleiza, kuris šiuo metu atlieka reabilitaciją ir nežaidžia jokiame klube. Paklaustas apie D. Sabonį, krepšinio specialistas džiaugėsi, kad puolėjas vyriškai sutvirtėjęs, išsiskiria galingu žaidimu po krepšiu, klubo dėmesys jam – didelis. „Tačiau turime suprasti, Eurolyga žymiai stipresnė už studentų krepšinį. Jis turės dar daug ką įrodyti vyrų krepšinyje, bet eina teisinga linkme“, – teigė jis.
Čia treneris prakalbo ir apie Lietuvos talentų nutekėjimo skaudulį. „Man Jono Valančiūno agentas atskleidė, kad nuo Nepriklausomybės iš Lietuvos išvyko apie 600 krepšininkų. Su „hepyendais“ – tik 12. Jūs juos žinote – Karnišovas, Jasikevičius ir kiti. Kiek prarandame krepšininkų? Tokių situacijų, kai agentas išvežė ir negauna žaisti – daug. Norėtume, kad pavyktų bent 80 proc. išsaugoti tų vaikų, kad jie grįžtų į klubus, rinktinę. Neskatiname nei važiuoti, nei nevažiuoti. Reikia padėti surasti teisingą koledžą, reikia, kad federacija įsikištų. Yra ir savanaudžių agentų. Norisi, kad tų skambučių beviltiškų iš mamų būtų kuo mažiau“, – sakė J. Kazlauskas.
