Narystė ES suteikė Lietuvos gyventojams ir naujų vilčių, ir naujų baimių. Viena tokių baimių – nuogąstavimas, kad kartu su narystės teikiama laisve netrukdomai keliauti po visą ES iš kitų valstybių narių į Lietuvą atkeliaus ir organizuotų nusikaltėlių gaujų, kurių mums ir taip netrūksta.
Praėjus pusantrų metų po įstojimo į ES ši baimė atrodo nepagrįsta. Į Lietuvą neplūstelėjo Europos nusikaltėliai. Lietuva netapo jų prieglobsčio šalimi. Žvelgdami į nusikaltimų Lietuvoje statistiką tikrai nepamatysime, kad kitų ES valstybių nusikaltėliai būtų pradėję aktyviai veikti. Netgi priešingai – mūsų pačių gėdai, turime pripažinti, kad padaugėjo būtent Lietuvos piliečių padaromų nusikaltimų kitose ES valstybėse.
Be to, ES viduje šalinant kliūtis laisvam visų valstybių narių piliečių judėjimui, nepamirštama, kad reikia kovoti su nevaržomo piliečių judėjimo keliamomis grėsmėmis. Pastaruoju metu ES valstybės narės vis labiau stengiasi kovoti su organizuotu nusikalstamumu, stiprina išorinių ES sienų apsaugą, aktyvina policijos ir kitų su nusikalstamumu kovojančių tarnybų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija visos ES mastu. Šie veiksmai pirmiausia yra nukreipti būtent prieš organizuotas tarptautines nusikaltėlių grupuotes ir pagrindines nusikalstamas veiklas: kontrabandą, narkotikų platinimą, prekybą žmonėmis, ginklais, vogtais automobiliais ir prostituciją.
Tapusi ES nare Lietuva gali naudotis šio bendradarbiavimo teikiama nauda kovodama su nusikalstamumu. Narystė mums suteikė kelias labai svarbias priemones kovai su organizuotais nusikaltėliais.
Pirmoji tokia priemonė yra keitimasis informacija, dalijimasis patirtimi, kvalifikacijos kėlimas. Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei bei siekiančios jai priklausyti, nuolat keičiasi informacija ir turi bendras duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie ieškomus nusikaltėlius, padirbtus dokumentus, pavogtus automobilius, nelegalius ginklus. Tai labai padeda teisėsaugos pareigūnams išaiškinti padarytus nusikaltimus. Toks keitimasis informacija yra tiesiog būtinas, kai siekiama išsiaiškinti tarptautinio masto nusikaltimus, t.y. kai nusikalstamos grupuotės veikla apima kelias valstybes. Lietuvos policijai darbą palengvina ir narystė Europole, organizacijoje, koordinuojančioje ES valstybių narių policijos pajėgų bendradarbiavimą.
Nereikia pamiršti ir fakto, kad narystė ES bei didėjantis Lietuvos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas su kitų valstybių narių kolegomis skatina kartu veikti ir pačias Lietuvos institucijas. Naujausias tokio bendradarbiavimo pavyzdys - nuo 2006 m. sausio 1 dienos pradėsiantis veikti bendras Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento koordinacinis Informacijos analizės centras, kuris leis geriau keistis informacija bei imtis bendrų priemonių prieš organizuotų nusikaltėlių veiksmus.
Antroji priemonė kovojant su nusikalstamumu yra bendros kelių ES valstybių teisėsaugos institucijų operacijos. Spaudoje nuolat rasime pranešimų apie policijos ar specialiųjų tarnybų pareigūnų operacijas sulaikant stambias narkotikų, ginklų, cigarečių, alkoholio bei kitų kontrabandinių prekių siuntas. Nors siekiant neatskleisti operatyvinės informacijos šaltinių smulkios detalės nėra skelbiamos, tačiau dažniausiai tokios operacijos įvyksta Lietuvos pareigūnams veikiant kartu su kolegomis iš kitų ES valstybių arba gavus iš jų informacijos apie planuojamus nusikaltimus.
Be to, ES padeda kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir saugant valstybės sienas. Lietuvai tapus ES nare, jos valstybinė siena su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi tapo ir ES išorine siena. Taigi ir bendru visos ES rūpesčiu. Kitaip tariant, dabar Lietuva šias savo sienas saugo gaudama didelę ES paramą.
Galiausiai svarbi ir trečioji priemonė - finansinė ES pagalba. Dar prieš tapdama ES nare, Lietuva gaudavo didžiules pinigų sumas, skirtas teisingumo ir vidaus reikalų sričiai. Tiesa, didžioji šių lėšų dalis buvo ir yra skiriama valstybės sienų apsaugai, t.y. siekiama stabdyti „nusikaltimų imigraciją“ į Lietuvą. Dabar šios lėšos tik didėja. Pavyzdžiui, 2004-2006 metais Lietuva iš ES vidaus reikalams turi gauti net 523 mln. litų.
Taigi ES tik padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Europos Sąjungoje galima pasiekti gerų rezultatų ir padaryti tokių dalykų, kurių vienai valstybei sunku ar beveik neįmanoma padaryti. Lietuvos teisėsaugos institucijoms nuolat trūksta modernios technikos, darbuotojų bei pinigų jų algoms, vis dar dažnai labai sunku kovoti su stipriomis tarptautinių nusikaltėlių grupuotėmis, kurios, gaudamos milžiniškus pelnus iš savo nelegalios veiklos, yra puikiai apsirūpinusios moderniausia technika. Todėl toks bendras veikimas Sąjungoje mūsų šaliai labai svarbus.
Pagaliau verta atkreipti dėmesį į tai, kad ES dėmesys kovai su organizuotu nusikalstamumu bei apskritai visai teisingumo ir vidaus reikalų sričiai nuolatos didėja. Valstybių narių bendradarbiavimas šioje srityje stiprėja, daugėja bendrų operacijų, priimami nauji ES teisės aktai ir vis didinamas finansavimas iš ES biudžeto. Pavyzdžiui, iki 2013 m. ES finansavimą šiai sričiai planuoja padidinti net 2,3 karto. Tai leidžia visai pagrįstai tikėtis, kad ES teikiama nauda šioje srityje ateityje taps dar akivaizdesnė.
Jonas Daniliauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas.
2006-02-09
