Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė teigia, kad nuodingi yra visi tie grybai, kurie turi žmogui pavojingų medžiagų – toksinų, pavyzdžiui, muskarino, falotoksino, muscimolio, orelanino ir kitų medžiagų.
„Kai kurie grybai gali būti toksiški tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant su alkoholiu (baravykas paąžuolis arba mėšlagrybis ir kt.). Kai kurie grybai turi medžiagų, kurios yra nekenksmingos daugeliui žmonių, tačiau kai kuriems gali sukelti alergijas ir kitokius organizmo sutrikimus“, – paaiškina ji.
Nuodingieji grybai
Nors dažniausiai žmonės skuba į mišką susirinkti gerųjų jo gėrybių, tačiau pasirodo, kad Lietuvos miškuose auga nemažai nuodingų, net ir mirtinai nuodingų grybų, kurie apnuodyti gali suvalgius vos tik ketvirtį kepurėlės.
„Patys pavojingiausi apsinuodijimai būna suvalgius nuodingų nuosėdžių rūšių, kadangi simptomai pasireiškia taip vėlai, kad toksikologai nebegali padėti. Tačiau Lietuvoje žmonės vargu ar tokius nuosėdžius renka, nebent visiškai neprotingi eksperimentatoriai, tai ir pavojingumas jų sąlyginis“, – svarsto dr. Jurga Motiejūnaitė.
Mikologė teigia, kad Lietuvoje pačios pavojingiausios yra dvi musmirės – žalsvoji ir smailakepurė, kadangi jas yra nesunku supainioti su valgomais grybais. Taip pat pavojingais grybaus gali būti rausvėjančioji plaušabudė ir eglinė kūgiabudė.
Visgi, dažnai nuodingus grybus žmonės sumaišo su gerais, kadangi labai lengva apsigauti pamačius panašią grybų išvaizdą. Anot pašnekovės, dažniausiai supainiojami su nuodingais yra tie grybai, kurie turi lakštelius kepurėlių apačioje, pavyzdžiui, ūmėdės, gudukai, kelmučiai, kelmiukės ir balteklės.
Pasiteiravus, kaip būtų galima atpažinti nuodingą grybą ar jį patikrinti, kad vėliau bus galimas valgyti, dr. J. Motiejūnaitė tikina, kad nėra jokių specifinių požymių, ar grybas yra nuodingas, ar valgomas:
„Tiesiog reikia labai gerai pažinti grybų rūšis ir rinkti tik tokias, dėl kurių grybautojas yra 100 proc. įsitikinęs, kad jį atpažįsta. Jei grybautojas grybus pažįsta menkai, patartina rinkti tik tuos, kurie kepurėlės apačioje turi skylutes, o ne lakštelius.
Blogiausia, kas gali atsitikti – prisirinks labai karčių ir nevalgomų grybų. Bet toks patarimas galioja tik Lietuvoje. Kituose kraštuose yra ir nuodingų grybų su skylutėmis kepurėlės apačioje.“
Simptomai, išduodantys apsinuodijimą grybais
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gyd. anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner Sakalauskienė teigia, kad apsinuodijimo grybais požymiai priklauso nuo to, koks grybas buvo suvalgytas:
„Visa tai galima skirstyti į tris dideles kategorijas, simptomus, kurie yra susiję su grybų valgymu. Vieni grybai yra dirginantys virškinimą, tad dažniausiai tai būna tie grybai, kurie yra ne itin kokybiški. Šie grybai nesukelia mirtinų sveikatos sutrikimų, dažniau pasireiškia: pykinimu, vėmimu, bendru blogumu, sunkumu, pilvo skausmais.
Ypatingai šie simptomai pasireikšti gali tiems žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, susijusių su virškinimo traktu arba turi skrandžio, kepenų ir kasos pakitimų.
Kita grupė yra priskiriama kaip nuodai, kurie esantys grybuose gali sunkiai sužaloti žmogaus sveikatą ar net sukelti mirtį. Šios grupės simptomatikai priklauso pats nuodingiausias grybas – žalsvoji musmirė, taip pat kūgiabūdės, įvairios rūšys bobausių – rudeniniai, pavasariniai arba kitos musmirės, kurios turi ne tik toksinų, nuodų, bet ir haliucinogeninių savybių.“
Trečioji kategorija, anot dr. G. Lauber Sakalauskienės yra haliucinogeniniai grybai, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios sukelia haliucinacijas: vaizdus, garsus. Šios grupės simptomus sukelia tie grybai, kurie turi muscimolio, medžiagos, kurisyra nuodinga, sukelianti haliucinacijas.
„Viskas priklauso nuo to, kokį grybą suvalgome. Atitinkamai pagal tai pasireiškia ir skirtingi simptomai“, – priduria klinikinės toksikologijos gydytoja.
Pasiteiravus, kokios gali kilti komplikacijos, apsinuodijus grybais, RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja teigia, kad kiekvienas grybas gali sukelti skirtingą pažeidimą.
„Žalsvoji musmirė yra be galo pavojinga, kadangi sukelia kepenų pažeidimus, kas vėliau baigiasi ir inkstų pažeidimais. Bobausiai gali sukelti traukulius. Inkstų pažeidimus dažniausiai sukelia grybai, turintys muskarino. Nuodingasis nuosėdis, kuris yra pakankamai dažnai renkamas grybautojų, sukelia taip pat inkstų pažeidimus“, – vardina galimas komplikacijas, kurios gali baigtis net ir mirtimi, pašnekovė.
Be to, neretai žmonės apsinuodija ne tik toksinių savybių turinčiais grybais, tačiau ir tais, kurie yra netinkamai paruošti, pavyzdžiui, konservuoti. Pagrindinė taisyklė ruošiant grybus, anot dr. Jurgos Motiejūnaitės, yra ta, kad negalima ilgai laikyti neapdorotų termiškai grybų ir paruoštų grybų patiekalų.
„Trumpai tariant, grybus reikėtų traktuoti kaip mėsą Konservuoti grybus namų sąlygomis geriausiai su actu, nes bus mažiau pavojaus, kad konservuose pasidaugins botulino bakterijos, kurios išskiria pavojingą toksiną botuliną. Jei jau konservuojama be acto, tai reikia įsitikinti, ar indai tikrai tinkamai sterilizuoti“, – paaiškina dr. J. Motiejūnaitė.
Klinikinės toksikologijos gydytoja, gyd. anesteziologė reanimatologė G. Laubner Sakalauskienė priduria, kad tam, kad būtų galima išvengti konservuotų grybų sukeliamo apsinuodijimo, reikėtų žinoti bendras maisto paruošimo taisykles.
„Sugedusį maistą, šiuo atveju, grybus, išduoda, pavyzdžiui, išsipūtęs stiklainis, jo dangtelis, kvapas, pastebimi burbuliukai ir t. t. Be to, verta žinoti ir tai, kad kai kurie grybai nepraranda savo toksinių savybių bėgant laikui, nesvarbu, kaip jie būtų paruošti.
Pavyzdžiui, žalsvosios musmirės nuodai yra visiškai atsparūs gaminimui, karščiui, konservavimui, džiovinimui ir kitiems paruošimo būdams. Šis grybas gali būti nuodingas net ir praėjus 30 metų“, – įspėja gyd. G. Laubner Sakalauskienė.
