Keliaujant į laidotuves, svarbu nepamiršti, kad ir čia galioja tam tikros etiketo taisyklės. Kaip derėtų elgtis laidotuvių metu, išreikšti užuojautą ar pagerbti mirusįjį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Memorus“ direktorė Eglė Balčiūnienė.
Pirmiausia, šarvojimo salė ar kapinės yra vieta, kur dera elgtis santūriai, laikytis rimties, netrikdyti ramybės. Jei atvykote atsisveikinti su mirusiuoju, gerbkite jo šeimą ir artimuosius, jie išgyvena sunkų periodą.
Svarbi tinkama apranga
Svarbi detalė, keliaujant į laidotuves, yra tinkama apranga – nebūtina nuo galvos iki kojų rengtis juodai, tačiau turėtų vyrauti tamsios spalvos.
„Einant į laidotuves nereikia rengtis per daug puošniai, ryškiai, spalvotai, iššaukiančiai. Savo apranga turėtume parodyti empatiją netekusiems artimojo ir rengtis santūriai, dalykiškai“, – pažymi E. Balčiūnienė.
Renkantis aprangą, atsižvelkite ir į tai, jog atsisveikinimo namuose įprastai būna vėsiau, tad apsirenkite atitinkamai.
Moterims, jei velkatės suknelę, ji turėtų būti ilgomis arba trijų ketvirčių rankovėmis, jei velkatės kelnes ir viršutinę dalį, nesirinkite itin atvirų drabužių.
„Taip pat sijonai, suknelės turėtų būti su lig keliais ir ilgesni, jokiu būdu ne trumpi. Reikėtų vengti iškirpčių, bliuskelių, suknelių ant petnešėlių“, – rekomenduoja „Memorus“ direktorė.
Venkite margų raštų, ryškių detalių, taip pat atsižvelkite, kad audinys nebūtų labai blizgus, pavyzdžiui, iš blizgių žvynelių – taip netrauksite ir netrikdysite aplinkinių dėmesio. Jei laidotuvės vyksta karštą dieną, vis tiek derėtų prisidengti.
Jeigu tai vasara, kiek atviresnį rūbą galite pridengti skara ar šaliu, apsigaubdama juo pečiu. Taip pat, per dėvimus rūbus neturėtų persišviesti apatiniai rūbai, ypač kelnaitės, liemenėlės.“
Vyrams galioja tos pačios rekomendacijos dėl rūbų spalvų – jos turėtų būti tamsios. Vyrai gali vilkėti tamsios spalvos ar juodą kostiumą su neutralios spalvos marškiniais ir ryšėti juodą ar derančios spalvos kaklaraištį, pataria E. Balčiūnienė.
Galima varijuoti, pavyzdžiui, vilkėti tamsius džinsus su juodu golfu ar tamsiu megztiniu, jei diena karšta – tamsias kelnes su trumpų rankovių marškiniais ir juodu kaklaraiščiu:
„Kelnės geriausia klasikinio stiliaus, juodos. <...> Svarbu, kad nebūtų ryškių akcentų – raštų, spalvų. Jei labai karšta, galite nusivilkti švarką, tačiau prieš įeinant į bažnyčią jį būtinai apsivilkti. Taip pat, jei dėvite tik marškinius, nepamirškite apsirengti po jais apatinius marškinėlius.“
Avalynė turėtų būti tamsi, uždaru priekiu, tad nesiaukite sandalų, basučių ar aukštakulnių. Netinkama ir sportinė avalynė. Taip pat pasirūpinkite, kad batai būtų švarūs.
Nekamantinėkite mirusiojo artimųjų
Laidotuvėse, kaip ir bet kokiame kitame renginyje, galioja panašios etiketo taisyklės. Pirmiausia, jei yra aiškiai nurodytas atsisveikinimo laikas, nevėluokite – tai nepagarbu. Be to, vykstant pasiplanuokite savo laiką, nes užtruksite mažiausiai pusvalandį, o gal ir daugiau, atsižvelgiant į galimybes.
„Taip pat, atvykus nereikėtų pamiršti išjungti savo mobiliojo telefono garso“, –- pridūrė E. Balčiūnienė.
Jei esate tikintis žmogus, įžengę į šarvojimo salę persižegnokite, jei tai nepriimtina, pagerbkite mirusįjį šalia karsto ar urnos tylos minute, ten pat palikite gėlių ar vainiką.
„Pagerbus mirusįjį, skirkite dėmesio artimiesiems. Jei esate mažai pažįstami – trumpai prisistatykite, paspauskite ranką ir/ar apkabinkite, pasakykite užuojautos žodžius. Tik čia svarbu neišsiplėsti“, - sako specialistė.
Išreiškiant užuojautą mirusiojo artimiesiems, būkite taktiški, nedaugžodžiaukite, prisiminkite geriausias mirusiojo savybes:
„Svarbiausia yra kalbėti nuoširdžiai, neišsiplečiant, ypač, jeigu ryšiai su mirusiuoju buvo tolimesni. Tokiu atveju tiesiog pareikškite užuojautą dėl netekties pasakydami: „Užjaučiu“ ar „Užjaučiame dėl netekties ir liūdime kartu“.
Pasakykite kažką pozityvaus ir gero apie mirusįjį, pavyzdžiui, „jis buvo puikus tėvas/mokytojas/kolega, linksmas/rūpestingas/geras/malonus žmogus. Mums labai jo trūks“.
Nemandagu šarvojimo salėje klausinėti apie velionio ligą, mirties aplinkybes, nebent apie tai pirmasis prabiltų velionio artimasis. Taip pat nesakykite ir banalių frazių, pavyzdžiui, „laikas gydo“, „žinau, kaip jautiesi“, „visi mes anksčiau ar vėliau mirsime“ ar „neverk“ – tai netektį išgyvenančiajam nepadės.
„Jeigu labai jaudinatės ir sunku rasti tinkamus žodžius, tiesiog tarkite „užjaučiu“, o gilesnę mintį ar užuojautą galėsite išreikšti užrašydami ją atvirutėje-vokelyje. Ypač, jeigu kartu su gėlėmis atnešėte piniginę auką-paramą“, – pataria pašnekovė.
Šios klaidos pasitaiko dažniausiai
Atsisveikinant su mirusiuoju, įprasta jo atminimą pagerbti atnešant gėlių. Dažniausiai pasirenkami balti žiedai, tačiau atsižvelkite ir į tai, ar žmogus bus laidojamas karste, ar urnoje.
„Jeigu artimieji išreiškė pageidavimų atvykus velionį pagerbti tiesiog gėlės žiedu, priimkite šį jų prašymą ir pageidaujamomis gėlėmis ar gėle pasirūpinkite iš anksto. Šiais laikais artimieji dažniausiai patys įvardina, kokių gėlių atnešti artimajam.
Jeigu einate vienas arba žinote, kad mirusiojo palaikai bus urnoje, užtenka skintų gėlių, tinka lelijos, gvazdikai, chrizantemos, rožės ir pan. Pagal papročius neškite jų lyginį skaičių“, – sako E. Balčiūnienė.
Jeigu į laidotuves einate su kompanija ir žinote, kad mirusysis bus palaidotas karste, galite bendrai, visų vardu, nunešti gėlių krepšelį ar vainiką, tačiau nepersistenkite su jo dydžiu.
Vis dažniau kartu su gėlėmis atnešama ir piniginė auka-parama. Vokelis turėtų būti švarus, nesuglamžytas. Pašnekovė pataria naudoti vokelį su atvirute, kurioje parašyti užuojautos žodžiai. Vertėtų jį perrišti juoda juostele.
Geriausia, jei piniginę auką-paramą paliksite specialiai tam paruoštoje vietoje, pavyzdžiui, aukų dėžutėje, kuri dažniausiai būna pastatyta prie įėjimo ar patalpos viduje.
„Jeigu nieko panašaus nėra, tuomet galite vokelį įteikti artimiesiems į rankas. Tą darykite santūriai, paprastai, nedemonstratyviai it sveikintumėte gimtadienio proga, bet tuo pačiu ir nebrukite į kišenę, it darytumėte kažką negero“, – kaip įteikti piniginę auką-paramą aiškino ji.
Pagerbus mirusįjį ir išreiškus užuojautą, jei jūsų prašo, prisėskite prie artimųjų, jei ne, atsisėskite toliau, kur yra vietos.
„Jei žmonių yra daug ir sėstis nėra kur, atsistokite kur nors pašonėje. Nesigrūskite į tolimiausią kampelį, tarsi norėtumėte pasislėpti“, – sako E. Balčiūnienė.
Šarvojimo salėje ir laidotuvių ceremonijos metu, laikykitės elementarių mandagaus elgesio taisyklių. Kadangi tai rimties ir susikaupimo metas, kalbėkite tyliai, pašnibždomis. Garsus kalbėjimas yra viena dažniausiai pasitaikančių laidotuvių etiketo klaidų.
„Dažniausios klaidos – neišjungti telefonai, garsus kalbėjimas tarpusavyje, per didelis ar per įkyrus domėjimasis mirusiojo asmeniniu gyvenimu, nejautrumas aplinkai ir artimiesiems.“
Bent Mirusiems duokit pagarbą ir RAMYBĘ.