Portalas tv3.lt nutarė pasidomėti įmonėmis, kurių pavadinimai skamba taip, tarsi šios būtų valstybinės institucijos ar oficialūs valstybės įsteigti centrai.
Pavadinimai skamba oficialiai
Mūsų akiratin papuolė UAB „Skolų išieškojimo inspekcija prie Skolų ir bankroto departamento, UAB „Saugos tarnyba Titanas“ (logotipe – STT), UAB „Emigrantų integracijos centras“, UAB „Europos darbo birža“, VšĮ „Europos Sąjungos krizių valdymo centras“ ir VšĮ „Europos Sąjungos sveikatos akademija“.
Visas šias įmones sieja registracijos adresas. Tai ta pati mistinė vieta Vilniuje – Ramybės g. 4-70, kur įregistruota per 2,1 tūkst. įmonių. Taip pat visos šios įmonės bent metus nepateikė savo finansinių duomenų Registrų centrui.
Civilinis kodeksas numato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
Bet dalis gyventojų, išgirdę apie „Skolų išieškojimo inspekciją prie Skolų ir bankroto departamento“, gali pamanyti, jog tai tikrai valstybinė institucija, nes pavadinimas skamba oficialiai, o savo logotipu internete įmonė tikrai bando mėgdžioti valstybinę instituciją. Deja, susisiekti su įmone jos nurodytu telefonu nepavyko, panašu, kad tokio numerio nebėra.
Įdomiai atrodo ir saugos paslaugas teikiančios „Saugos tarnyba Titanas“ logotipas, kuriame įmonės pavadinimas sutrumpintas iki STT. Savo pavadinimą į STT trumpina ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Verta pastebėti ir tai, kad įmonės logotipas išties šiek tiek primena Specialiųjų tyrimų tarnybos logotipą.
Tuo tarpu kitos minimos institucijos taip pat nėra valstybės steigti padaliniai ar centrai, jie nieko neturi su Europos Sąjunga ar kt., jų steigėjai – privatūs asmenys ir dažnai jose dirba (jei jos išvis dar dirba) po 1-4 žmones.
Pavadinimai ne Registrų centro valioje
Juridiniai asmenys savo pavadinimus registruoja Registrų centre. Tačiau pats centras atsako tik už juridinio asmens pavadinimo tapatumą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija – už pavadinimo taisyklingumą.
Paklausta, kas prižiūri, kad juridinių asmenų pavadinimai nebūtų melagingi ar klaidinantys, Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė pripažino, kad ši sritis nėra reguliuojama.
„Mes tikriname tik tapatumą, ar nėra tokio paties pavadinimo juridinio asmens registruota. O už prasmę pavadinimo, atitikimą moralei, viešajai tvarkai yra atsakingas pats juridinis asmuo. Tikėtina, kad čia yra gal toks nereguliuojamas dalykas“, - tv3.lt kalbėjo K. Petrošienė.
Įžvelgia teisinę spragą
Pasak teisininko Vytauto Mizaro, juridinių asmenų pavadinimams yra trys taisyklės. Pirmiausia, juridinis asmuo negali būti tapatus arba klaidinamai panašus į kito juridinio asmens pavadinimą. Antra, juridinio asmens pavadinimas negali klaidinti visuomenės dėl to juridinio asmens steigėjo, dalyvio buveinės, veiklos tikslo ar teisinės formos.
Apžvelgdamas įmonės „Skolų išieškojimo inspekciją prie Skolų ir bankroto departamento“ pavadinimą, V. Mizaras teigė, kad šiuo atveju tiktų pritaikyti trečiąją taisyklę.
„Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tai aš lenkiu link to, kad šitoje situacijoje būtų galima sakyti, kad šita sąsaja su kažkokiu „Skolų departamentu“ atrodytų, kad čia yra sudaromas visuomenei įspūdis, kad tai yra vos ne valstybės mastu vykdoma politika ir viešoji funkcija“, - tv3.lt kalbėjo V. Mizaras.
Šios įmonės pavadinimą V. Mizaras tiesiai šviesiai vadina melu ir apgaule, nes akivaizdu, kad tokio dalyko, kaip Skolų ir bankroto departamentas Lietuvoje nėra.
Problema ta, kad jei nuspręstumėte apskųsti įmonę dėl klaidinančio pavadinimo, net nėra aišku, kur kreiptis, nes tai kontroliuojančios institucijos nėra.
„Įdomus klausimas atsiranda va tokioje situacijoje – kas čia turėtų į ką kreiptis. Jeigu nė vienam rinkoje nesvarbu, tai niekas ir nekels šito klausimą, nes valstybės kažkokia priežiūra nevykdoma dėl juridinių asmenų pavadinimų“, - sakė V. Mizaras.
Vis dėlto teisininkas mano, kad konkrečiu atveju vartotojas galėtų bandyti kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Nėra kontroliuojančios tarnybos
Tačiau ir Konkurencijos taryba čia bejėgė. Kaip portalą tv3.lt informavo Konkurencijos tarybos atstovas Aurimas Jankauskas, taryba atlieka klaidinančios ir lyginamosios reklamos priežiūrą, bet juridinio asmens pavadinimas neturi reklamai būdingo skatinamojo pobūdžio.
„Reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti produktus ir rodo komercinį tokios informacijos tikslą“, - atsakyme tv3.lt rašė A Jankauskas.
Vadinasi, Konkurencijos taryba nėra įgaliota spręsti tekste minimus atvejus.
