Priežastis, dėl kurios Lietuvoje jaučiuosi kaip namie yra tai, kad amerikiečiai kaip ir lietuviai myli gamtą. Lietuvos gamtos grožis man nuolat daro įspūdį – vaizdinga vasaros žaluma, ryškus rudens geltonis, skaisčiai balta ir pilka žiema. Lietuvos gamta dažnai man primena miškus, kurie supa vaikystėje lankytus Amerikos miestelius.
Žinant kaip amerikiečiai myli gamtą, stebėtina, kad Jungtinės Valstijos kaltinamos tuo, kad nepakankamai saugo švarią aplinką. Tai, paprastai kalbant, netiesa. Pagrindinė priežastis , o dažnai ir vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės kritikuoja Ameriką aplinkosaugos srityje, yra tai, kad mes nepasirašėme Kioto protokolų. Bet juk aplinkosauga yra žymiai platesnis klausimas nei vieno dokumento pasirašymas. Tiesa yra tai, kad Jungtinės Valstijos daugiau nei šimtą metų lyderiauja gamtosaugoje. Mūsų šalis lyderiavo gamtosaugoje ištisus dešimtmečius ir toliau išlieka pirmaujanti vidaus ir tarptautiniuose gamtosaugos klausimuose. Tiesą sakant, vienas iš Jungtinių Valstijų lyderių šiuo laikotarpiu buvo tuometinis Čikagos regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratorius Valdas Adamkus. Dabartinis Amerikos požiūris į aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita yra saugoti aplinką, auginti ekonomiką ir padidinti energetikos saugumą - viskas vienu metu. Iš esmės mes tikime, kad šalys gali geriau imtis klimato kaitos reikalų, kai jų ekonomika auga. Todėl mes pasirinkome kitokį metodą mažinti šiltnamio efektą keliančių dujų išskyrimą, nei numatyta Kioto protokoluose. Turint tai omenyje, turėtume paanalizuoti šių skirtingų metodų rezultatus.
Dauguma žmonių tiki, ir aš pritarčiau, kad Europos Sąjunga rimtai žiūri į klimato kaitą ir puikiai dirba kovodama su šiltnamio efektą keliančiomis dujomis. Ir ES, ir Jungtinės Valstijos ženkliai pagerino aplinkosaugos efektyvumą mažinant anglies dioksido išskyrimo intensyvumą ir kiekį. Nuo 2000 m. JAV vyriausybės vykdoma politika pasiekė rezultatų, kurie yra beveik tokie pat, kaip ir ES, o taip pat geresni nei daugelio Kioto protokolus pasirašiusių valstybių. 2000-2005 m. JAV emisijos padidėjo mažiau nei 1,6 %, o 27 ES valstybių emisijos padidėjo 1,5 %. Tuo pat laikotarpiu Amerikos ekonomikos augimas buvo 12 %, o mūsų gyventojų skaičius padidėjo 15 milijonų žmonių – tai žymiai didesni rodikliai nei Europoje. Be to, 2006 m. JAV ekonomika augo 2,9 %, o anglies dioksido išskyrimas sumažėjo 1,5 %. Trumpai sakant, Jungtinių Valstijų vykdomos politikos rezultatai yra labai arti aplinkosauginės ekonomikos tikslų: ekonominio augimo sumažinto dujų išskyrimo sąlygomis. (Lietuva, beje, buvo viena iš 25 ES narių, kurios privalėjo sumažinti šiltnamio dujų išskyrimą 2000-2004 m.)
Dabartinė Amerikos politika yra lanksti pasitelkti inovacijas ir skatinti efektyvumą. Tai ir ambicingiausia pasaulyje biodegalų programa transportui, ir programos palengvinančios saugią ir švarią atominę energiją, ir pasiekimai anglies dioksido atskyrimo technologijose, ir t.t. Nuo 2001 m., prezidento Busho administracija investavo daugiau nei 37 milijardus dolerių (daugiau nei 85 milijardus litų) į tyrimus, technologijas ir skatinimo programas kovoje su klimato kaita. Amerika jau pakeliui pasiekti savo tikslą – sumažinti šiltnamio dujų intensyvumą 18 % iki 2012 m. Didesnė dalis ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų mūsų šalyje nebenaudojami, o kiek anksčiau šiais metais mes parėmėme šių cheminių medžiagų naudojimo pabaigos paankstinimą dešimčiai metų visame pasaulyje. Šis procesas sumažins šiltnamio dujų išskyrimą dvigubai daugiau, nei numatyta Kioto protokoluose.
Gruodžio 3 d. viso pasaulio vyriausybių atstovai bei aplinkosaugininkai susirinko Balyje, Indonezijoje, į JT konvenciją dėl klimato kaitos, kurioje aptarė, kaip kovoti su šiltnamio efekto dujomis ir klimato kaita, kokių tolesnių priemonių imtis po Kioto protokolų. Amerikos vyriausybė ir Amerikos žmonės pritaria europiečiams, kad klimato kaita yra rimta problema, kuriai spręsti mes esame įsipareigoję pasiekti, kad JT procesas vyktų sėkmingai.
Mes taip pat remiame 16-os pasaulio didžiausių ekonomikų kartu su ES požiūrį. Jų susitikimas rugsėjo mėnesį vyko Vašingtone. Teorija, kuria remiasi ši grupė, gana paprasta. Jei 16 valstybių susės prie stalo ir pasikalbės, veikiausiai veiksmų bus imtasi greičiau nei kalbantis 180-čiai valstybių. Panašus metodas buvo naudojamas devinto dešimtmečio viduryje, kuomet buvo kovojama su chloro-fluoro-karbonatais. Monrealio protokolo eiga buvo beveik sustojusi dėl sunkumų derybas koordinuojant su daugiau nei 150-čia valstybių. Jungtinės Valstijos pasistūmėjo pirmyn bendraujant su maždaug dvylika didžiųjų ekonomikų ir paspartino dėmesį šiam procesui. Ankstesnis JT generalinis sekretorius Kofi Annanas pavadino šiuos rezultatus sėkmingiausiu tarptautiniu aplinkosaugos susitarimu, dėl kurio kada nors yra derėtasi. Chloro-fluoro-karbonatų naudojimas beveik iškart buvo sumažintas iki minimalaus lygio, o Monrealio protokolai ženkliai padėjo sumažinti šiltnamio efekto dujų išskyrimą.
Didžiųjų ekonomikų grupė orientuojasi į rezultatus. Grupės nariai yra atsakingi už daugiau nei 80 % išskiriamų šiltnamio efekto dujų pasaulyje. Grupėje yra ir "besivystančių" valstybių, į kurių emisijas Kioto protokolas neatsižvelgė. Jei ši didžiųjų ekonomikų grupė bus sėkminga, tai teiks naudos visam pasauliui. Tai pasitarnaus kaip patvirtinimas kitoms valstybėms, kad kova su šiltnamio efektu gali būti sėkminga. Didžiųjų ekonomikų grupė turėtų tik papildyti – ne konkuruoti – su JT vykdomomis pastangomis klimato kaitos klausimuose.
Inovacija yra esminis šiuolaikinės aplinkosaugos aspektas, nes svarbu yra ir saugoti gamtą, ir leisti ekonomikai augti, ir didinti energetikos saugumą. Nėra vienos krypties, kuri galėtų aprėpti visas šias sritis – šiems dinamiškiems iššūkiams reikalinga dinamiška reakcija. Jungtinės Valstijos pasiryžusios pasitikti šiuos iššūkius lanksčiai ir panaudojant inovacijas tiek vietiniame, tiek nacionaliniame bei tarptautiniame lygyje.
