Nekenčiu pašnekesių internete. Nekenčiu momentinių žinučių, žinučių į pranešimų gaviklį, privačių ir viešų pokalbių kambarių, IRC, AIM, ICQ ir „MSN Messenger“. Negaliu pakęsti tuščių šnekalų, kurie yra svarbi pokalbių dalis, o nuo susirašinėjimo telefonu naudojant SMS apskritai darosi bloga.
Nekęsti pašnekesių yra daugybė priežasčių. Jų galima nekęsti, nes jie nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Galima nekęsti, nes žmonės jus kamuoja. Galima nekęsti, nes jūs pats negalite kamuoti žmonių, kuriuos norite kamuoti, kai norite kamuoti. Galima nekęsti, nes neformaliose pašnekesių aplinkose dauguma žmonių apsimetinėja ar elgiasi nenatūraliai. Galima nekęsti, nes šnekučiuojantis darbe jūsų asmeniniai pokalbiai greičiausiai fiksuojami. O galima nekęsti todėl, kad tai tiesiog kvaila.
Reikia pripažinti, kad yra daugybė žmonių – didžioji jų dalis parduoda pašnekesiams skirtus produktus, – pateikiančių racionalius pašnekesius giriančių argumentų. Anot jų, pašnekesiai yra nuostabus dalykas, nes su vienu ar kitu asmeniu galite susisiekti akimirksniu. Jūs matote, kada jie prisijungę prie interneto. Galite jų ko nors paklausti ir tučtuojau gausite atsakymą. Nuostabu!
Štai tipiškas pašnekesio pavyzdys:
Johnas: Labas!Bobas: Labas!Johnas: Kaip sekasi? Ką veiki?Bobas: Tikrinu paštą.Johnas: Ar gavai mano siųstą pasiūlymą?Bobas: Taip, bet dar neperžiūrėjau.Johnas: Nesvarbu, tiesiog norėjau įsitikinti, kad gavai. Parašyk, jei reikės papildomos informacijos.Bobas: Būtinai.Johnas: Iki.Bobas: Iki.
Na ir kas čia buvo ir kokie šio pašnekesio rezultatai? Pašnekesių specialistas paaiškins, kad tai padeda išlaikyti kontaktą su reikalingais žmonėmis. Apie jus nuolatos prisimins. Iš tikrųjų mano išgalvotas Bobas po šio bereikšmio pokalbio gal ir padės minėtąjį pasiūlymą krūvelės viršuje. Tačiau greičiau atsitiks taip, kad po poros ar trejeto tokių grizinimų Bobo daugiau niekados neišvysiu savo kontaktų sąraše. Jis mane užblokuos, apsimes nematomu ar pasinaudos viena iš kitų daugybės gudrybių, kuriomis naudojasi žmonės, užsiregistravę pernelyg daug pašnekesių sistemų. Tik neturintys ką veikti paaugliai nepasislepia normaliose pokalbių sistemose. Tik techninio skyriaus darbuotojai išlieka matomi įmonės pokalbių sistemose ir tai tik tol, kol jiems neuždavinėjate pernelyg daug klausimų, kuriuos jie galėtų pavadinti kvailais.
Dažniausiai kolegų pokalbiai būna tokie:
Johnas: Labas!Kolega: Labas!Johnas: Ar matei paskutinę “Draugų” seriją?Kolega: Taip, prisijuokiau iki soties.Johnas: Kaip manai, ar Rossas susitaikys su Rachel?Kolega: Turiu bėgti į susirinkimą.
Ak, teisingai. Susirinkimai kontorose yra viršesni nei pašnekesiai, nesvarbu, ką jums sakytų.Nors pašnekesiai turėtų būti efektyvūs, iš tikrųjų yra priešingai. Mano pateikti pavyzdžiai – ne išskirtiniai. Dauguma pašnekesių yra tušti ir ilgi. Tačiau blogiausia, ypač neformalių pokalbių atveju, tai, kad jie nežmoniškai švaisto laiką. Atrodo, jog viskas vyksta taip:
Pokalbio pradžia: 10:00
Johnas: Labas!Jimas: Labas!Johnas: Kaip sekasi?Jimas: Normaliai, o tau?Johnas: Ai, daug darbo.Jimas: Taip, ir man!Johnas: Kaip žmona?Jimas: Ačiū, puikiai.Johnas: Turiu eiti.Jimas: Gerai, susimatysim.Johnas: Iki.Jimas: Iki.
Pokalbio pabaiga: 11:45
Kurgi tas Einšteinas, kai mums jo labiausiai reikia? Laikui neįmanoma bėgti greičiau, nei pašnekesių metu. Pagrindinė pokalbių problema – gaišatis, priklausanti nuo pašnekovo sugebėjimo greitai rinkti tekstą. Tai gerokai lėčiau, nei kalbėtis balsu. Kita problema – smegenų dalis, besirūpinanti teksto rinkimu ir mąstymu apie tai, kas renkama, veikia lėtokai. Ir nors tai turėtų būti neformalus bendravimas, taip nėra. Pašnekesys renkant, palyginti su bendravimu balsu, yra lėtas ir įtemptas procesas. Tai, ką pasakai, yra apgalvojama ir skiriasi. Nuolatos naudojamas grįžties klavišas. Žmonės redaguoja savo mintis. Jei kažkas pasakoma netiksliai, yra daug galimybių mintį suprasti neteisingai. Nėra garsinių ženklų (pavyzdžiui, juoko), taigi pašnekovui sunku nustatyti, ar jūs juokaujate, ar kalbate rimtai. Taip į pagalbą pasitelkiamos „šypsenėlės“ ar „grimasėlės“. Jas reikia nuolatos naudoti, o tai atrodo idiotiškai.
Galėčiau skųstis ir skųstis, pavyzdžiui, įvairiais nesuderinamumais ar faktu, kad pokalbiai balsu šiose sistemose neveikia taip, kaip skelbiama. Tiesa, dėl to dažniausiai reikėtų kaltinti per menką ryšio pralaidą.
“Naujoji komunikacija”, Nr. 9-10.
