Pirmadienį ir antradienį J. Bidenas susitiks su Meksikos prezidentu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru ir Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau – atskirai ir drauge.
A. M. Lopezas Obradoras JAV lyderiui surengė sutikimą su raudonu kilimu, o paskui drauge su J. Bidenu sėdo į jo šarvuotą limuziną kelionei iš oro uosto.
Nors bus aptarinėjami ir prekybos bei aplinkosaugos klausimai, J. Bidenas daugiausiai dėmesio skirs nelegalių migrantų srauto padidėjimui ir pavojingai kovai su narkotikų kontrabanda. Meksikoje jis, kaip JAV prezidentas, lankosi pirmą kartą.
Pakeliui į Meksiką jis kelioms valandoms buvo sustojęs JAV pasienio mieste El Pase Teksaso valstijoje. Tai buvo pirmas J. Bideno apsilankymas prie pietinės JAV sienos nuo jo prezidentavimo pradžios – šis faktas taip pat parodo, kad sienos ir migracijos klausimai yra politiškai opūs.
Prie sienos perėjos J. Bidenas susitiko su JAV pareigūnais, stebėjo, kaip veikia naujausios sienų apsaugos technologijos ir dirba dresuoti muitininkų šunys. Vėliau prezidentas išlipo iš savo automobilio apžiūrėti aukštos tvoros tarp El Paso ir Siudad Chuareso miesto Meksikos teritorijoje.
„Jiems reikia daug išteklių. Gausime jų“, – po apsilankymo muitinėje reporteriams sakė J. Bidenas.
Opus klausimas
J. Bidenas jaučia didžiulį politinį spaudimą smarkiai augant neteisėto sienos kirtimo atvejų ir prašymų suteikti prieglobstį skaičiams. Krizę sunkina auganti itin pavojingo narkotiko fentanilio kontrabanda per sieną.
J. Bideno vizitu siekta atsakyti į respublikonų kaltinimus, kad prezidentas ignoruoja susidariusią padėtį.
Tačiau El Paso oro uoste pasitikdamas prezidentiniu lėktuvu atskridusį J. Bideną Teksaso gubernatorius respublikonas Gregas Abbottas įteikė jam laišką su kritika vizitui. Tai „20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) per mažai ir dvejais metais per vėlai“, rašoma laiške.
Per susitikimus su A. M. Lopezu Obradoru ir J. Trudeau J. Bidenas kalbės apie regioninį problemos mastą.
„Tai nėra būdinga vien Jungtinėms Valstijoms“, – televizijai „ABC News“ sakė JAV krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas. Jis atkreipė dėmesį, kad migrantai atkeliauja ir iš tokių tolimų šalių kaip Haitis, Venesuela ir Nikaragva.
„Regioniniam iššūkiui reikia regioninio sprendimo“, – sakė jis.
Ketvirtadienį J. Bidenas šią dešimtmečių problemą bandė spręsti paskelbdamas apie galių apgręžti be leidimo prie sienos pasirodžius žmones išplėtimą. Tuo pačiu prezidentas pareiškė, kad į Jungtines Valstijas kas mėnesį bus įleidžiama iki 30 tūkst. reikalavimus atitinkančių migrantų iš Kubos, Haičio, Nikaragvos ir Venesuelos.
Jie turės savo šalyse pateikti prašymą atvykti į JAV ir turėti rėmėją Jungtinėse Valstijose. Taip pat turės būti patikrinta jų biografija.
Visi, kas bandys kirsti sieną neteisėtai, bus apgręžti koordinuojant veiksmus su Meksika.
Žmogaus teisių organizacijos griežtai kritikavo numatomą tvarką ir sakė, kad taip užtrenkiamos durys beviltiškoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms, bet J. Bideno administracija sako, kad taip bus panaikintos sąlygos veikti migrantus nelegaliai vežantiems kontrabandininkų tinklams ir skatinamas legalus atvykimas.
Karas su narkotikais
2021 metais JAV ir Meksika paskelbė peržiūrinčios savo kovą su narkotikų kontrabanda, siekdamos spręsti pagrindines migracijos priežastis, skatinti ekonominę plėtrą, užkirsti kelią ginklų kontrabandai per sienas.
Meksikoje dėl smurto, susijusio su narkotikų karteliais, praliejama daug kraujo. Nuo 2006 metų, kai vyriausybė į karą su narkotikais pasiuntė kariuomenę, nužudyta per 340 tūkst. žmonių.
Kelios dienos prieš J. Bideno vizitą Meksikos saugumo pajėgos sučiupo JAV kalinamo narkotikų barono Joaquino Guzmano pravarde „El Chapo“ (Neūžauga) sūnų.
Jungtinės Valstijos siūlė iki 5 mln. dolerių (4,8 mln. eurų) atlygį už informaciją, padėsiančią pagauti Ovidio Guzmaną, pravarde „El Raton“ (Pelė), laikomą vienu pagrindinių jo tėvo įkurto ir liūdnai pagarsėjusio Sinaloa kartelio veikėju.
