1993-iųjų lapkričio 12 diena yra laikoma oficialiu UFC („Ultimate Fighting Championship“) gimtadieniu. Aštuoni skirtingų kovos menų atstovai susirungė dėl čempiono titulo stebint 7 tūkst. žiūrovų.
UFC: pradžia
Boksininkas Artas Jimmersonas, imtynininkas Kenas Shamrockas ir prancūzų bokso (Savate) atstovas Gerardas Gordeau buvo priversti pripažinti R. Gracie ir jo demontruojamo braziliškojo džiudžitsu pranašumą.
UFC 1 turnyro metu R. Gracie sugebėjo įrodyti pagrindinį braziliškojo džiudžitsu pricipą - silpnesnis taip pat sėkmingai gali apsiginti nuo fiziškai stipresnio priešininko. Amerikiečių imtynių žvaigždei K. Shamrockui prireikė dviejų metų: UFC 5 turnyre jam pavyko išvengti dar vieno pralaimėjimo brazilui, televizijos įvestas kovos laiko apribojimas jam padėjo išplėšti lygiąsias.
Braziliškasis džiudžitsu (BJJ) didino UFC žiūrimumą, o UFC populiarino Gracie klaną ir jų kovos menų mokyklas. Ilgainiui UFC ir BJJ tapo neatsiejamais dalykais: ir vieną, ir kitą žino visas pasaulis... Taip, netgi čempionų čempionas C. McGregoras, kuris pas J. Kavanaghą treniruotis atėjo turėdamas tik bokso pradmenis. To paties R. Gracie kovomis žavėjęs treneris sugebėjo užsispyrusiam airiui įrodyti, kad BJJ yra universalus ir labai efektyvus kovos menas.
Kovos menų šachmatai
Kauniečio Roko Naruševičiaus pažintis su BJJ prasidėjo prieš aštuonis metus. „Man rekomendavo, pasakė, kad tai sudėtinga sporto šaka, - pasakojo 27-erių sportininkas. - Tokie dalykai man visada patikdavo. Nusprendžiau save išbandyti“.
„Mane visada traukė kovos menai. Prisipažinsiu, kad tikrai nesupratau, kur atėjau, kai apsilankiau pirmoje treniruotėje, - šyptelėjo tituluočiausias Lietuvos BJJ atstovas. - Vaikystėje lankiau karatė ir bokso treniruotes, tačiau daugiausiai laiko leisdavau žaisdamas krepšinį. Jam paskyriau dešimt savo metų“.
Tačiau vaikinas neprisimena nė vienos minutės, kai pasigailėjo savo sprendimo iškeisti Lietuvos antrąja religija vadinamo krepšinio į visiškai nepažįstamus kovos menus. „Tai yra gyvenimo būdas, nes apie džiudžitsu galvoji 24 valandas per parą, kai jis tave įtraukia. Tu jį sapnuoji, darai, vos ne valgai, jis su tavimi yra kiekvieną dieną, valandą, minutę, - teigė rudo BJJ diržo savininkas R. Naruševičius. - Tai yra sudėtinga sporto šaka, kuri reikalauja ne tik didelių fizinių galimybių, čia reikia daug mąstyti. Mūsų sporto šaka yra tarsi šachmatai: čia privalai galvoti apie kiekvieną judesį. Jei suklysi, greičiausiai, tau bus šachas ir matas. Džiudžitsu yra tiek daug judesių bei jų variacijų, kad kuo daugiau sportuoji, tuo labiau atrodo, kad nieko nežinai. Daugelis sako, kad šio meno įvaldyti neįmanoma. Tam pritariu. Tačiau mano tikslas yra siekti tobulumo“.
Vieno žmogaus komanda
„Mane labai erzina, kai žmonės, stebintys kovas, sako, kad nieko parteryje nevyksta – kovotojai tiesiog voliojasi, - juokėsi meistro Andre Monteiro „A-Force BJJ“ organizacijai atstovaujantis R. Naruševičius. - Tikrąją esmę gali suprasti tik žmonės, kurie patys tuo užsiima. Tereikia suprasti, kaip vyksta kova dėl paprasto paėmimo, kuris gali nulemti kovos baigtį. Taip, imtynės yra sudėtingas dalykas. Iš šono jos nėra tokios patrauklios kaip smūginis sportas“.
Sportininkas prisipažino, kad artimiesiems pradžioje atrodė keista, kad vaikinas savo laiką investuoją į šį sportą. „„Mano artimiems žmonėms pradžioje atrodė keista, kad į BJJ investuoju tiek laiko ir nesusirandu normalaus darbo, - šypsojosi R. Naruševičius. - Bet dabar labai palaiko, nes mato, kad viskas sekasi ir esu laimingas darydamas tai, ką darau. BJJ man suteikia laisvę keliauti, sportuoti, sutikti daug naujų ir įdomių žmonių“.
Aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose dalyvaujantis R. Naruševičius tikina, jog kartais būna nelengva, nes dažniausiai tenka būti vieno žmogaus komanda. „Tačiau tai grūdina. Gal sunku, nes nėra jokio palaikymo... Kartais komandos dalimi tampa užsienyje gyvenantis draugas ar giminaitis. Tačiau dažniausiai jis tik vandens paduoti gali, nes retas supranta BJJ. Žinoma, būtų labai smagu, jei kas nors kovos metu iš šono pasakytų, ką reikėtų daryti, - sakė kovotojas. - Tokios sąlygos mane grūdina. Visada žinau, kad man niekas nepadės, nelaukiu pagalbos, todėl kovoju iki galo“.
Pasak R. Naruševičiaus, džiudžitsu yra unikalus, nes jo bendruomenė – lyg viena didelė šeima. „Dažnai keliauju, užsuku į įvairius kovos menų klubus. Tik užeik ir pasakyk, kad užsiimi džiudžitsu – būsi priimtas kaip didžiausias draugas. Tai yra keista, bet supranti esantis vienos didelės šeimos nariu“, - teigė sportininkas.
Jis prisipažino, kad Lietuvoje yra sudėtinga surasti lygiaverčių treniruočių partnerių, kurie galėtų tike daug laiko skirti šiam sportui. „Į treniruotes visada ateinu su savo užduotimi. Ateinu ne būti geriausiu, ateinu išmokti kažko naujo, - šyptelėjo R. Naruševičius. - BJJ yra sportas, savigyna ir viena svarbiausių MMA sudedamųjų dalių. BJJ gali užsiiminėti vaikai, suaugę ir vyresnio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo jų fizinio pasiruošimo. Treniruotėse galima sparinguotis vienas su kitu naudojant 100 proc. jėgų ir nesužeisti vienas kito. Kitose kovinėse sporto šakose to padaryti nesigautų“.
Svarbiausi R. Naruševičiaus titulai:
Carlson Gracie Open 2014 Amsterdam – 1 vieta.
English Open BJJ 2016 – 1 vieta
English Open BJJ 2016 absoliuti kategorija – 1
CBJJE Europos čempionatas 2015 (Vokietija) – 1 vieta
CBJJE Europos no-gi čempionatas 2015 (Vokietija) – 1 vieta
IGF Europos Grappling čempionatas 2015 (Lietuva) – 1 vieta
Europos Grappling Taurė - 1 vieta (du kartus).
