Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose. Šįkart – valstybės valdymo srityje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Valdantieji savo programos nėra paskelbę. Kaip teigė valstiečių kandidatas ir Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, LVŽS programa remsis trimis Vyriausybės priimtais strateginės reikšmės dokumentais – 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planu, Lietuvos ateities DNR planu ir Nacionalinės energetikos ir klimato srities veiksmų planu.
Apie valstybės valdymo pokyčius daugiausiai galime rasti neseniai patvirtintame Nacionalinės pažangos plane iki 2030 m.
Jame numatyta stiprinti viešojo valdymo institucijų žmogiškuosius išteklius – plėtoti valstybės tarnautojų strategines, lyderystės kompetencijas, diegti efektyvią talentų pritraukimo į valstybės ir diplomatinę tarnybą sistemą, pažangius žmogiškųjų išteklių valdymo įrankius, kurie padėtų užtikrinti, kad valstybės ir diplomatinė tarnyba būtų lanksti, veiksmingai reaguotų į iššūkius ir gebėtų pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojus.
„Tobulinti viešojo valdymo institucijų sistemą ir optimizuoti viešojo valdymo institucijų tinklą, peržiūrėti atsakomybes, funkcijas ir kompetencijas – atsisakyti viešajam sektoriui nebūdingų funkcijų, vadovaujantis subsidiarumo principu išgryninti valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę“, – rašoma plane.
Siekdami didesnio viešojo valdymo procesų atvirumo ir visai visuomenei naudingų sprendimų priėmimo, valstiečiai planuoja plačiau įtraukti pilietines organizacijas, sudaryti sąlygas gyventojams aktyviai dalyvauti viešojo valdymo procesuose ir daryti įtaką priimamiems sprendimams, įgalinti juos tai daryti.
Kitas valstiečių siūlomas pokytis – vicepremjero pareigybės įvedimas. Pasak LVŽS atstovų, ši pareigybė užtikrintų sklandų ir nenutrūkstamą Vyriausybės darbą tuo atveju, kai ministras pirmininkas turi būti pavaduojamas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Konservatoriai išsikėlė tikslą, kad valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva 2030 m. pateks į Europos šalių Top 10. Šiuo metu mūsų šalis yra 20 vietoje. TS-LKD žada, kad aukštesnės demokratijos kokybės sieks įgyvendindami sociokratijos principus – tarp visuomenės ir valdžios kurs bendradarbiavimo ir įsitraukimo priimant sprendimus kultūrą.
„Diegsime dialogo vystymo platformas (trišalės tarybos principu), kuriose bus ieškoma ne atskirų interesų pergalių, o visiems priimtinų sutarimų dėl svarbiausių pokyčių ir šalies vystymosi krypčių“, – siūlo konservatoriai.
TS-LKD taip pat pasižada gerokai sumažinti priimamų įstatymų skaičių, paskutinėje įstatymų priėmimo stadijoje apribos galimybę teikti individualius pasiūlymus siekdami, kad būtų kuo mažiau galimybių atskirais siūlymais sudarkyti įstatymo projektą.
Konservatoriai planuoja sustiprinti Vyriausybės „smegenų centrą“ – kanceliariją.
„Formuosime projektines komandas Vyriausybės prioritetams įgyvendinti pasitelkiant talentingus viešojo sektoriaus ir verslo specialistus. Sustiprinsime analitinius Vyriausybės centro pajėgumus, apjungsime ir pasitelksime Vyriausybės strateginio analizės centro, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų potencialą.
Atnaujinsime ir įveiklinsime „Pažangos tarybą“ prie Vyriausybės, kurioje bus sutelkti geriausi protai ir kuri veiks kaip ateities komitetas, prognozuojantis ir teikiantis ateities įžvalgas, formuluojantis strategijas“, – rašoma konservatorių programoje.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Socialdemokratai, sekdami Airijos pavyzdžiu, svarstys galimybę steigti Piliečių Asamblėją, kuri svarstytų strateginius šalies raidos klausimus.
„Šią arba kitas panašias svarstomosios demokratijos technologijas išbandysime ir vietos savivaldos lygmeniu. Išmėginsime ir plėsime vietos apklausų, gyventojų susirinkimų ir dalyvaujamojo biudžeto praktikas.
Šiuo tikslu taip pat panaudosime ir elektroninio valdymo ir elektroninės komunikacijos teikiamas galimybes. Vieša ir visiems atvira diskusija užtikrins, kad Lietuva ir vietos savivalda pasirinks optimalius jai kylančių problemų sprendimo kelius“, – tikina LSDP.
Socialdemokratai planuoja didinti seniūno atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos gyventojams. Partija žada pasirūpinti, kad kiekvienos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje darniai veiktų vietos gyventojų ir jų interesams atstovaujančių asmenų (seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų) informavimo, konsultavimosi su jais ir bendruomeninių organizacijų įgalinimo sutartiniu pagrindu teikti dalį viešųjų paslaugų sistema.
„Svarstysime galimybę rinkimų būdu sudaryti seniūnijų tarybas ir suteikti joms įgaliojimus spręsti seniūnijos gyventojams aktualiausius klausimus“, – rašoma socialdemokratų programoje.
LSDP planuoja įgyvendinti virtualios savivaldybės koncepciją, kurios pagrindas bus erdvinių duomenų platforma, kurioje bus pateikti savivaldos, valstybės informacinių išteklių duomenys.
„Gyventojams bus sudarytos sąlygos teikti savo pasiūlymus, pastabas, dalyvauti apklausose, vertinant vieną ar kitą savivaldos sprendimą, teikiamas paslaugas, naujų paslaugų poreikį“, – rašoma programoje.
Europos Vadovų Tarybos susitikimuose Lietuvą atstovauja prezidentas, tačiau socialdemokratai tai žada pakeisti.
„Konstitucijos 94 straipsnis aiškiai įvardijo ir ne tik Vyriausybės savarankiškas kompetencijas, bet taip pat ir tas, kurių sąrašas nėra baigtinis. Tačiau ES reikalų valdyme Ministras Pirmininkas net pagal jam priskirtas savarankiškas kompetencija (biudžeto, finansų, ūkio ir kt.) jau ilgą laiką neatstovauja Lietuvos pozicijų. Konsultuodamiesi su Prezidentu, sieksime išspręsti šį esamos situacijos neatitikimą konstituciniam reguliavimui“, – rašoma programoje.
Socialdemokratai planuoja keisti Konstituciją ir joje įtvirtinti vicepremjero bei viceministrų pareigybes.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS)
Liberalai žada pašalinti valstybės ir savivaldybės funkcijų dubliavimą, dalis funkcijų bus perduodama savivaldybėms, skiriant, anot LRLS, adekvačius resursus joms vykdyti, valstybės biudžete tiksliai nurodant, kiek kuriai funkcijai skiriama asignavimų.
Liberalų sąjūdis planuoja savivaldybėms perduoti Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus.
„Užtikrinsime, kad centrinės valdžios sprendimai, lėmę savivaldybių pajamų netekimą, būtų pilnai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Užtikrinsime pakankamą finansavimą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymui“, – rašoma LRLS programoje.
Liberalai taip pat žada stiprinti seniūnijas. Pagal jų viziją, savivaldybės pačios pasirinks, kokias paslaugas teikti per seniūnijas, kokias centralizuotai. Seniūnijų teisinę formą ir veiklos teritoriją nustatys pačios savivaldybės, įtraukdamos bendruomenes.
„Kiekvienas didesnis ar mažesnis miestas turi giminingus miestus – partnerius. Tarptautiniai savivaldybių ryšiai dažniausiai baigiasi dalyvavimu vieno ar kito miesto šventėse be konkrečios misijos ir tikslų. Įgyvendindami vystomojo bendradarbiavimo politiką, didinsime savivaldybių svarbą, ypač kreipdami dėmesį į Rytų partnerystės šalių miestus. Taip pat sudarysime sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, teikiant viešąsias paslaugas, vykdant bendrus investicinius projektus“, – tikina liberalai.
Darbo partija
Darbiečiai planuoja viešai skelbti visus viešojo sektoriaus darbuotojų faktiškai gaunamus atlyginimus su priedais, priemokomis, premijomis, nes, anot jų programos, šiuo metu skelbiamas tik etatiniam vienetui nustatytas atlygis neatspindi realios situacijos.
„Racionaliai naudosime valstybės lėšas, panaikinsime tūkstančius laisvų (valstybės finansuojamų) etatinių vienetų valdžios institucijose. Panaikinsime daugiau kaip 6600 laisvus etatus, kurių atlyginimų fondas metų eigoje perskirstomas dirbantiems toje įstaigoje darbuotojams, dažniausiai vadovams“, – rašoma programoje.
Darbo partija įsipareigoja įstatymais sugriežtinti valstybės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybę už teisės ir etikos pažeidimus. Jie pasižada užtikrinti, kad pažeidę etiką valstybės tarnautojai nebūtų priimami į valstybės tarnybą.
„Įtvirtinsime asmeninę materialinę atsakomybę politikams ir valstybės tarnautojams, dėl savo neteisingo veikimo ar tyčinio neveikimo padariusiems žalą valstybei bei užtikrinsime žalos atlyginimą“, – teigiama Darbo partijos programoje.
Darbiečiai planuoja didinti rinkėjų aktyvumą, skatins juos domėtis politika ir sieks privalomo dalyvavimo rinkimuose.
Darbo partijos planuose ir Konstitucijos keitimas – įtvirtins, kad ministrais ar ministru pirmininku negalėtų būti išrinkti Seimo nariai.
„Įteisinsime politikų asmeninę atsakomybę, užtikrinančią, kad išrinkti politikai vykdytų programą, pagal kurią jie buvo išrinkti, o ne bėgiotų per partijas ir frakcijas visą kadencijos laikotarpį“, – savo įsipareigojimus dėsto Darbo partija.
Darbiečiai sieks pakeisti ir savivaldybių rinkimų sistemą, įvesdami tiesioginius seniūnų rinkimus.
„Laisvė ir teisingumas“
„Saugumo jausmą stiprina ir pasitikėjimas efektyviu valstybės valdymu. Stabdysime beprasmiškas reformas ir eksperimentus valstybės tarnyboje“, – žada „Trijų muškietininkų“ partija praminta politinė jėga.
Ji žada padaryti valstybės tarnybą konkurencingą, efektyvią, atsakingą visuomenei, didinant jos profesionalumą, diegiant patrauklias motyvacijos sistemas.
„Siekiant reikšmingai sumažinti valstybės įstaigų politizavimą, steigsime aukštesniųjų vadovų tarnybą“, – rašoma „Laisvės ir teisingumo“ programoje.
Partija žada siekti reorganizuoti vieną iš valstybės remiamų institutų į Valstybės strateginio planavimo institutą, kuris stiprintų Seimo analitinį ir intelektualinį potencialą, gerintų priimamų teisės aktų kokybę.
„Tobulindami biudžeto parengimo ir tvirtinimo politiką, Seimo rinkimų datą siūlysime kelti į pavasarį. Ateityje sieksime, kad Seimo nario kadencija būtų 5 metai“, – žada „Laisvė ir teisingumas“.
Laisvės partija
„Teisėkūros procesus padarysime efektyvesniais, atsisakydami perteklinių procedūrų ir daugiau dėmesio skirdami ne formalumų išlaikymui, bet turiniui, įskaitant ex ante (išankstinį) bei ex post (baigiamąjį) teisės aktų poveikio vertinimą“, – žada Aušrinės Armonaitės vadovaujama politinė jėga.
Laisvės partija planuoja lengvinti teisės aktų rengimo procesą, trumpinant ir paprastinant reikalavimus lydimiesiems teisės aktų dokumentams. Taip pat planuojama sukurti galimybę teisės akto projektą vertinti ir pastabas jam teikti nesiunčiant oficialių raštų, numatyti atvejus, kuomet pastabas galima būtų teikti el. paštu, telefonu, ar kitais patogiais būdais.
„Siekdami išvengti funkcijų dubliavimo, peržiūrėsime Vyriausybės kanceliarijos vaidmenį tiek teisėkūros, tiek viešojo valdymo kontekste – šiuo metu Vyriausybės kanceliarijos tarnautojų veikla dažnai dubliuoja ministerijų tarnautojų kompetencijas, atliekama nemažai perteklinių funkcijų, neaiški Vyriausybės kanceliarijos veiklos apimtis ir jos kompetencijų ribos“, – rašoma programoje.
Laisvės partija taip pat planuoja sukurti naują, pilotinį teisės akto institutą, kuris leistų išbandyti erdvės, subjektų ir/ar laiko apribotoje apimtyje naujas teisinio reguliavimo idėjas prieš diegiant jas.
„Gyvename greitai besikeičiančiame pasaulyje, privačiame sektoriuje veikiančios kompanijos ir jų darbuotojai turi nuolat peržiūrėti savo veiklos formas ir keistis – to turime nepamiršti ir valstybės tarnyboje.
Turime nuolat atnaujinti valstybės funkcijas ir nustatyti aiškius, ekonomiškai pagrįstus ir viešojo intereso požiūriu įvertintus kriterijus, kuriais remiantis būtų vertinama, ar tam tikra funkcija turėtų būti atliekama viešojo sektoriaus, ar jo koordinuojama, ar pilnai perduota privačiam sektoriui“, – rašoma Laisvės partijos programoje.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP)
Socialdarbiečiai sieks įteisinti, kad Seimo vadovais negali būti renkami pirmą kartą išrinkti Seimo nariai.
„Seimo statute panaikinsime Seimo Pirmininko nekonstitucines, vienvaldiškas galias, daugiau įgaliojimų suteiksime Seimo seniūnų sueigai ir kitoms kolegialioms parlamento institucijoms“, – rašoma partijos programoje.
Socialdarbiečiai pasisako už vietos savivaldos stiprinimą ir regioninės politikos plėtrą, todėl sieks užtikrinti lygiavertę centrinės valdžios ir savivaldos partnerystę priimant sprendimus dėl regionų plėtros.
„Apskričių administracijų panaikinimas sukėlė didžiulį valdžios centralizavimą ir nutolimą nuo žmonių, todėl sieksime sugrąžinti svarbiausių klausimų sprendimą į regionus“, – rašoma programoje.
Socialdarbiečiai pasižada nuosekliai siekti sukurti dviejų pakopų savivaldą, stiprinti savivaldybių savarankiškumą, didinti jų finansinį stabilumą, savarankiškųjų pajamų šaltinius, leisti savivaldybėms, atliekant funkcijas, pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius modelius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Lenkų rinkimų akcija tikina, kad savivaldybių tarybos narių skaičius – 1524 – Lietuvoje yra per mažas.
„Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolikai tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų, nustatytų Vakarų šalyse. Savivaldos išplėtimas ir tarybos narių skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550, antrąjį savivaldos lygį – seniūnijų tarybas“, – rašoma partijos programoje.
Pasak Lenkų rinkimų akcijos, priklausomai nuo seniūnijos dydžio, būtų galima rinkti į seniūnijų tarybas nuo 15 iki 30 narių.
„Šis sprendimas leistų dar labiau priartinti valdžią prie kiekvieno piliečio – seniūnijos taryba būtų arčiausiai žmogaus, geriausiai žinotų jo problemas ir lūkesčius. Šūkis „savivalda arčiau žmonių“ būtų įgyvendintas tikrame gyvenime“, – žada Lenkų rinkimų akcija.
LLRA-KŠS taip pat planuoja mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101. Taip pat lenkai siūlys kandidatams į Seimo narius įvesti papildomus reikalavimus.
„Jais galėtų tapti piliečiai, turintys tam tikrą patirtį arba žinias apie valstybės valdymą. Kandidatai Seimo rinkimuose turėtų būti bent kartą išrinkti į savivaldybių tarybą ar bent du kartus kandidatuoti savivaldos rinkimuose“, – rašoma programoje.
LLRA-KŠS taip pat siūlo mažinti ministerijų skaičių jas jungiant. Pasak partijos, tai leistų efektyvinti ministerijų darbą, sumažinti biurokratinį aparatą ir sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
