JAV bendrovės „ExxonMobil“ nesėkmingų skalūnų dujų paieškų Lenkijoje scenarijus Lietuvoje nepasikartos, įsitikinusi Lietuvos Geologijos tarnyba. Geologijos tarnyba artimiausiu metu paskelbs konkursą bendrovėms naudoti angliavandenilių išteklius. Skalūninių dujų ir naftos paiešką savo licenciniame plote jau pradėjo „Minijos nafta“.
Lenkijoje skalūninių dujų žvalgybos darbus JAV kompanija „ExxonMobil“ pirmadienį nutraukė, nes rado per mažai skalūninių dujų. Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas sakė, kad abejoti skalūninių dujų ir naftos paieškų sėkme Lietuvoje nėra pagrindo.
„Lenkijoje kelios kompanijos dar tebegręžia ir tikisi rasti. Lietuvoje skiriasi cheminės savybės, bet sluoksniai tie patys. Lietuvos pranašumas, kad tie sluoksniai yra susidarę bent dviem kilometrais aukščiau negu Lenkijoje, ten tai gali komplikuoti paieškos procesą“, – sakė J. Satkūnas.
Pirmieji rezultatai kitąmet
Leidimą naudoti angliavandenilių išteklius maždaug 900 kv. kilometrų plote turinti bendrovė „Minijos nafta“ dar prieš mėnesį pradėjo skalūninių dujų ir naftos paieškas Šilutės rajone.
Bendrovės ryšių su visuomene specialistės Kristinos Paukštytės-Brazdauskienės teigimu, į pirmąjį gręžinį jau investuota 6,5 mln. litų. Anot jos, ar bendrovė pradės pramoninę skalūninių dujų ir naftos gavybą priklausys nuo rasto angliavandenilių kiekio, kuris susijęs su išteklių kaina rinkoje. Todėl konkrečių skaičiavimų, koks angliavandenilių kiekis būtų pakankamas vystyti gavybą, nėra.
„Kadangi pradėjome domėtis skalūnais, nutarėme nušauti du zuikius vienu metu: ieškoti ir skalūnų, ir naftos. Viliamės rasti bent vieną. Buvo ištirta struktūra ir rasti pačių skalūnų sluoksniai“, – sakė ji.
Angliavandenilių žvalgybos tyrimo rezultatų bendrovė planuoja sulaukti vėliausiai kitąmet.
„Gręžinys turėtų būti baigtas po pusantro mėnesio, tuomet bus paimti kerno uolienų mėginiai, naudojami tyrimams užsienio laboratorijose. Maždaug po pusmečio tyrimo paaiškės perspektyvos, ar apsimoka išgauti. Tikimės kažką rasti, gali būti ir tradicinės naftos, bet dėl skalūnų nesame užtikrinti“, – sakė „Minijos nafta“ atstovė.
„Minijos nafta“ atstovės teigimu, bendrovė ėmėsi rizikingo projekto. Jei paieška nepavyktų ar būtų aptikti nepakankami angliavandenilių kiekiai, bendrovė gali patirti milijoninius nuostolius.
„Turime planų irengti ir daugiau gręžinių, bet esame įtampoje, nes naftos kaina rinkoje krinta, situacija blogėja, o čia dar tokia rizika“, – komentavo K. Paukštytė-Brazdauskienė.
Dar nepradidėjus konkursui – „Shell“ susidomėjimas
Lietuvos geologijos tarnyba apie konkursą žvalgyti ir išgauti angliavandenilių išteklius Šilutės-Tauragės ir Kudirkos-Kybartų plotuose planuoja pranešti artimiausiomis dienomis.
„Konkurso sąlygos patvirtintos, derinamas skelbimo tekstas. Jis bus paskelbtas dar šį ketvirtadienį arba kitą savaitę“, – prognozavo J. Satkūnas.
Geologijos tarnybos specialisto teigimu, dar iki konkurso pradžios angliavandenilių ištekliais Lietuvoje domėjosi bent 25 kompanijos, tarp jų JAV energetikos bendrovė „Chevron“, naftos kompanija „Shell“.
Lietuvoje be konkurso naudoti angliavandenilių išteklius, ieškoti žemės gelmėse skalūnų ir juos išgauti, gali kelios įmonės: „Minijos nafta“, „LOTOS Geonafta“, „Manifoldas“, „LL Investicijos“.
„Žalieji“ gali būti ramūs
Specialistai neigia nuogastavimus, kad skalūnų paieška ir gavyba kelia pavojų aplinkai. Anot Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo, hidraulinio skaldymo technologijos tobulėja. J. Satkūno teigimu, remiantis JAV skalūnų naudojimo patirtimi, vienintelė iškilusi problema – vandens pervežimas, nes transportuojant vandenį gadinami keliai. Anot specialisto, Lietuvoje vandens pervežti nereikėtų.
„Plėšymo technologijos tobulėja. Anksčiau buvo naudojami tariamai kenksmingi cheminiai preparatai, o dabar maistinės medžiagos“, – sakė J. Satkūnas.
„Tai toks pats procesas kaip ir išgauti naftą, tik iš kito uolieno sluoksnio. Esame atlikę per 20 tokių plėšymų ir niekada neatsitiko jokia nelaimė. Be to, viskas yra apdrausta ir žalą atlygintumėme, tačiau neisibaiminame“, – tikino benrovės „Minijos nafta“ atstovė.
Dar praėjusiais metais JAV energetinių išteklių informacijos agentūros vadovas pateikė tyrimo išvadas, kad Lietuvoje esančių skalūninių dujų šaliems poreikiams tenkinti užtektų 30-50 metų.
Tuomet nurodyta, kad dujų telkiniai nuo pietvakarių Lietuvos driekiasi iki Lenkijos, kur sutelkti didžiausi skalūninių dujų ištekliai. Skaičiuojama, kad Letuvos žemės gelmėse gali būti 113 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
