Anot jo, dokumentas, kurį priėmė Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai ir kuriame apibrėžiama, kokia gali būti ilgalaikė Lietuvos paramos Ukrainai strategija, turėtų paraginti ir kitas Vakarų valstybes apsispręsti dėl ilgalaikės paramos Rusijos agresijos niokojamai šaliai. Pasak A. Kubiliaus, praėjusį penktadienį priimtas dokumentas „gali tapti svarbus ne tik sustyguojant Lietuvos valstybinės paramos Ukrainai instrumentus, bet ir gali būti geras pavyzdys, kuriuo Lietuva gali paraginti Vakarų partneres turėti analogiškas paramos Ukrainai strategijas“. Jis pabrėžė, jog Lietuva labai aktyviai dirbo išnaudodama savo galimybes tarptautiniuose forumuose, kad Ukrainai būtų suteikta „momentinė diplomatinė parama, kai to labiausiai reikėdavo siekiant sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje“.
„Lietuva gali sąžiningai sau pasakyti, kad padarėme tai, ką galėjome ir ką turėjome padaryti. Tačiau aiškėja, kad Vladimiras Putinas turi ne tik trumpalaikę karinės agresijos Ukrainoje strategiją, bet turi ir ilgalaikę strategiją, kurios tikslas yra išvarginti Ukrainos žmones nuolatine įtampa ir karinės agresijos kuriamu chaosu, neleidžiant Ukrainos valdžiai visų jėgų skirti Ukrainos pertvarkai ir ekonominėms problemoms spręsti, tikintis, kad Ukrainos žmonės (…) po kelerių metų per vyksiančius rinkimus galbūt balsuos už tokias partijas, kurios bus artimos Kremliui“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Anot jo, tai ir yra ilgalaikė V. Putino strategija, ir „tokiu būdu Kremlius galėtų susigrąžinti politinį dominavimą visoje Ukrainoje – ne tik Donecke ir Luhanske“. A. Kubilius pabrėžė, kad siekdami sutrukdyti tokiam scenarijui Vakarai ir turi pastatyti prieš jį ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją, kurios „svarbiausias tikslas – neleisti V. Putinui pasiekti savo ilgalaikių tikslų“.
Jis tvirtino, jog ES turėtų priimti politinį sprendimą, kad asociacijos sutartį pasirašiusios Ukraina, Gruzija ir Moldova galės tapti ES narėmis, kai atitiks narystės kriterijus. „Tokį sprendimą ES galėtų paskelbti per kitų metų birželio mėnesį Rygoje vyksiantį ES–Rytų partnerystės susitikimą. Antra – Lietuva pasiruošusi artimiausiu metu inicijuoti ES politines diskusijas dėl to, kad vadinamajam Maršalo planui Ukrainai finansuoti galėtų būti panaudota iki 3 proc. ES 2014–2020 metų lėšų, sukuriant iki 30 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai priemonę“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Lietuva, padėdama Ukrainai, padeda sau. Jei V. Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, jis nebus sustabdytas ir mūsų pasienyje“, – pridūrė opozicijos lyderis.
