Kas nutiktų, jei vienas didžiausių nelabai tolimoje praeityje buvusių ugnikalnio išsiveržimų pasikartotų šiandien?
Naujas tyrimas leidžia manyti, kad išsiveržimas, panašus į XVIII amžiaus 9 dešimtmetyje įvykusį Islandijoje, paskleistų nuodingas dujas pietvakarių kryptimi ir Europoje pražudytų tūkstančius žmonių, rašo „Science NOW“.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį glaudžiai sieja oro susisiekimas ir tarptautinė prekyba, didžiojoje Europos dalyje sustotų ekonominė veikla, taip pat maisto gamyba ir importas.
Nuo 1783 metų liepos iki 1784 metų vasario veržėsi Islandijos Laki ugnikalnis. Nors ugnikalnis į aplinką išmetė nedaug vulkaninių pelenų, jis paskleidė mažiau 122 mln. metrinių tonų sieros dvideginio dujų. Tai šiek tiek daugiau nei žmogaus pramoninė veikla dabar pagamina per metus, teigia Anja Sscmidt, Lydso universiteto Didžiojoje Britanijoje atmosferos mokslininkė.
Istoriniai šaltiniai leidžia manyti, kad per dvejus metus nuo Laki išsiveržimo, mirė maždaug 10 tūkst. arba penktadalis Islandijos gyventojų bei beveik trys ketvirtadaliai saloje augintų galvijų.
Metrikacijos duomenys Anglijoje atskleidžia, kad 1783 metų vasarą, kai išsiveržimas prasidėjo, mirtingumas buvo 10–20 proc. didesnis nei įprastai. Nyderlandai, Švedija ir Italija pranešė apie pablogėjusį matomumą, kvėpavimo sutrikimus ir padidėjusį mirtingumą, kuris buvo siejamas su ugnikalnio išsiveržimu.
Kaip teigiama viename tyrime, vien Britanijoje vulkaniniai aerozoliai tapo 23 tūkst. žmonių mirties priežastimi. Tačiau kitose Europos dalyse sunku atskirti, kurių mirčių priežastimi tapo užterštas oras, o kurių – kitos tuomet dažmos mirties priežastys: badas ir ligos.
Norėdama įvertinti, kaip toks išsiveržimas galėtų paveikti tankiai apgyvendintą šiandieninę Europą, A. Schmidt su kolegomis į kompiuterinę simuliaciją įvedė kelis skaičius. Naudodami oro modelius jie nustatinėjo, kur pasklistų 8 mėnesius trunkančio išsiveržimo paskleistas sieros dioksidas.
Mokslininkai taip pat skaičiavo, kaip padidėtų mažesnių nei 2,5 mikrometrų skersmens dalelių koncentracija ore. Tokio dydžio dalelės lengviausiai patenka į žmogaus plaučius ir sukelia širdies ir plaučių veiklos sutrikimus. Tuomet, naudodami šiuolaikinius medicininius duomenis, tyrėjai skaičiavo, kiek žmonių šie aerozoliai pražudytų.
Per tris mėnesius nuo hipotetinio išsiveržimo pradžios vidutinė aerozolių koncentracija virš Europos, anot mokslininkų, padidėtų 120 proc. Dienų, kai vykstant išsiveržimui aerozolių koncentracija ore viršija oro kokybės normas, skaičius išaugtų iki 74, kai paprastai jų būna 38.
Daugiausiai pavojingų dalelių pasiektų tas vietoves, kurios yra pavėjui nuo ugnikalnio, taigi Islandijoje ir šiaurės vakarų Europoje žalingų dalelių koncentracija padidėtų daugiau kaip tris kartus. Tačiau jų koncentracija smarkiai (60 proc.) išaugtų ir pietų Europoje.
Praėjus metams nuo tariamo išsiveržimo pradžios, didėjantis oro užterštumas sukeltų daugybę širdies ir plaučių ligų bei pražudytų maždaug 142 tūkst. žmonių. Mažiau kaip pusė tiek europiečių kasmet miršta nuo sezoninio gripo.
Pas pastaruosius 1150 metų Islandijoje užfiksuoti mažiausiai keturi Leki dydžio ugnikalnių išsiveržimai, teigia A. Schmidt. Taigi nauji duomenys turėtų kelti nerimo.
Islandijos ugnikalnių išsiveržimai 2010 metų balandį privertė daugiau kaip savaitę uždaryti oro erdvę virš Europos, keletą dienų skrydžiai buvo sutrikę ir šių metų gegužę. Tačiau šie išsiveržimai yra smulkmė, palyginus su Laki dydžio išsiveržimu, po kurio lėktuvai negalėtų kilti mažiausiai 6 mėnesius, teigia Alanas Robockas, Rutgerso universiteto atmosferos mokslininkas.
Toks įvykis turėtų didelę įtaką javų derliui, o sutrikus laivybai ir oro eismui, kentėtų Europos galimybės importuoti maistą. Anot jo, tai turėtų didžiulę įtaką ir kasdieniniam gyvenimui: „Jei virš Europos tvyrotų sieros dioksido debesys, kvėpavimo sutrikimų turintiems žmonėms neliktų nieko kito, kaip nekelti kojos iš namų.“
