išsiveržimas

Po ketverių gilaus miego metų prabudo vienas iš Etnos ugnikalnio kraterių. Kai kurie turistai savo akimis išvydo, kaip aukščiausio Europos ugnikalnio šlaitais teka įkaitusi lava. Kvapą gniaužiantys vaizdai – TV3 Žinių reportaže. Dešimtys turistų sulaikę kvapą stebėjo užburiantį įvykį. Etnos ugnikalnis prabudo ir nutraukė ilgą tylą – po ketverių metų išsiveržė raudonai įkaitusios lavos fontanu. Aplink ugnikalnį šaudė lavos purslai, skrodę naktinį dangų tarsi didelis fejerverkas.

Islandijoje, Reikjaneso pusiasalyje, įspūdingas ugnikalnio išsiveržimas. Vos už 40 km nuo sostinės Reikjaviko plinta ugninė lava. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vietos valdžios institucijos ne kartą įspėjo žmones apie artėjančią nelaimę, tačiau daugelis vietinių gyventojų ir turistų ignoruoja žinią apie pavojų – fotografuojasi ir darosi asmenukes.   Islandijoje iš ugnies ruožo žemėje sklinda ryškiai oranžinė lava, į dangų kyla didžiulis raudonų dūmų debesis.

Sicilijos saloje, Italijoje, ugnimi vėl ėmė spjaudytis Etnos ugnikalnis. O dėl suaktyvėjusios Etnos Katanijos miesto gyventojams laikinai uždrausta važinėti dviračiais ir motociklais, taip pat uždarytas ir šalia esantis oro uostas. Ryškiaspalvė lava vėl taškosi iš Sicilijos ugnikalnio Etnos kraterio. Ugnimi besispjaudančią viršūnę be vargo galėjo pastebėti ir vos už kelių kilometrų nuo ugnikalnio esančio Katanijos miesto gyventojai. Etna prabudo vakar, maždaug po 20 valandos.

Pragaras Žemėje, tačiau neįtikėtino grožio. Taip galima apibūdinti jau daugiau nei du mėnesius prie Islandijos sostinės Reikjaviko lava besispjaudantį ugnikalnį. Burbuliuojančios raudonos lavos upės teka iš plyšio netoli Fagradals-fiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje. Tai – pirmas ugnikalnio išsiveržimas šiame pusiasalyje per daugiau nei 900-us metų. Galiūnas čia atbudo po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio beveik šešių balų žemės drebėjimo.

Filipinuose milijonams žmonių pavojų keliantis Taalio ugnikalnis ir toliau spjaudosi pelenais bei lava. Su nuožmia stichija susidūrė ir ten gyvenanti lietuvių pora. Vos už 40-ies kilometrų nuo ugnikalnio įsikūrę mūsų tautiečius labiausiai nustebino viską nuklojęs vulkaninių pelenų sluoksnis. Nykštukinis, tačiau labai pavojingas, – Taalio ugnikalnis Filipinų gyventojams ramybės neduoda jau trečią dieną.

Naujoji Zelandija pirmadienį tylos minute paminėjo prieš savaitę įvykusį pražūtingą Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimą, per kurį, remiantis vėliausiais duomenimis, žuvo 16 turistų užsieniečių ir du vietos gidai, tuo metu buvę netoli kraterio. 14 val. 21 min. vietos (3 val. 11 min. Lietuvos) laiku – praėjus lygiai savaitei po išsiveržimo – žmonės parduotuvėse ir biuruose nuščiuvo, Naujosios Zelandijos gyventojams pagerbiant per išsiveržimą žuvusius žmones.

Naujojoje Zelandijoje įvykęs Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pirmadienį pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių, pranešė policija. Anksčiau buvo skelbiama apie vieną žuvusįjį. Komisaro pavaduotojas Johnas Timsas anksčiau pirmadienį sakė, kad „saloje tebėra kažkiek [žmonių], šiuo metu laikomų dingusiais be žinios“. Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern patvirtino, kad kai kurie iš nukentėjusiųjų yra užsieniečiai.

Kvapą atimantis reginys – pro lėktuvo langą keleivis užfiksavo išsiveržiančio vulkano vaizdus. Popokatepetlio ugnikalnio išsiveržimą jam pavyko nufilmuoti iš kelių tūkstančių metrų aukščio. Neįtikėtiną reginį stebėkite vaizdo siužete.

 Havajų ugnikalnis, iš kurio jau kelios dienos teka lava ir veržiasi garai, netrukus gali labai smarkiai išsiveržti, perspėjo mokslininkai, todėl penktadienį buvo uždarytas Ugnikalnių nacionalinis parkas. Didžiojoje saloje esančio Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį, pranešė Nacionalinių parkų tarnyba. Pasak mokslininkų, lavos lygis krateryje krinta, o tai reiškia, kad krateris kemšasi, ir gali įvykti galingas sprogstamasis išsiveržimas.

 Havajų didžiosios salos gyvenvietėje, kur per Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimą supleškėjo 35 statiniai, pirmadienį buvo pastebėti du nauji žemėje atsivėrę plyšiai, iš kurių veržėsi lava ir dujos. Pareigūnai nurodė, kad, kad šiuo metu gyvenvietėje „Leilani Estates“ yra atsivėrusios 12 vulkaninių stemplių. Evakuotiems šių vietovių gyventojams leidžiama kiekvieną dieną nuo 7 val. iki 18 val. nuvykti patikrinti savo paliktus būstus, kol bus paskelbtas atskiras pranešimas.

Jungtinių Amerikos Valstijų Geologinių tyrimų biuras (United States Geological Survey (USGS)) paviešino šokiruojančius atradimus, kurie skelbia apie žemės drebėjimus vykusius per kelias pastarąsias dienas. Vasario 18 d. naktį teritorijoje esančioje už ~13 km. į šiaurės rytus vakariniame Jeloustone, Montanoje, fiksuota virš 200 žemės drebėjimų. Įvyko ir dar daugiau drebėjimų, tačiau jie buvo per maži, kad būtų fiksuojami, informuoja express.co.uk.

Papua Naujojoje Gvinėjoje išsiveržė ugnikalnis, rašoma „The Independent“. „Tai tęstinė vulkaninių pelenų emisija“, - komentavo prognozę aiškinantis ekspertas. Šis vulkanas išsiveržė pirmą kartą istorijoje, anksčiau manyta, kad jis – neveikiantis. Ugnikalnio išsiveržimas privertė evakuotis tūkstančius žmonių. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, 365 metrų aukščio ugnikalnis Kadovaro saloje prasidėjo veržtis penktadienį, o ekspertai dabar bijo, kad šiame regione gali įvykti cunamis.

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk. Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad superišsiveržimai vyksta kas 45-714 tūkstančių metų.

 Pietų Japonijoje esantis Šinmoedakės ugnikalnis trečiadienį pirmą kartą per šešerius metus išsiveržė ir išspjovė didžiulį, kelių šimtų metrų aukščio pelenų debesį. Vietos gyventojai buvo įspėti dėl kilusio pavojaus. Žmonėms liepta laikytis atokiau nuo vulkano, išsiveržusio 5 val. 34 min. vietos (antradienį 23 val. 34 min. Lietuvos) laiku. Japonijos meteorologijos agentūra sakė, kad galinga išsiveržimo smūginė banga galėjo išdaužyti pastatų langus.

Indonezijos kurortinėje Balio saloje po šimtų silpnų požeminių smūgių pareigūnai padidino ugnikalnio išsiveržimo pavojaus laipsnį – baiminamasi, kad pirmą kartą per daugiau kaip 50 metų gali išsiveržti Agungo ugnikalnis. Maždaug 75 km nuo turizmo centro Kutos esantis ugnikalnis dunda nuo rugpjūčio. Pareigūnai yra uždraudę žmonėms būti 7,5 km spinduliu aplink jo viršūnę. Kol kas vulkaniniai pelenai iš kraterio nesiveržė, tačiau pastarąsias dvi dienas kalną purtė požeminiai smūgiai.

Aliaskoje nuo gruodžio mėnesio daugiau nei 35 kartus išsiveržęs ugnikalnis pirmadienį paleido dar vieną pelenų pliūpsnį. Aliaskos vulkanų observatorija pranešė, kad Bogoslovo salos ugnikalnis išsiveržė pirmadienį maždaug 3 val. 30 min. vietos laiku. Aleutų salose esantis ugnikalnis buvo aktyvus 12 minučių. Palydoviniai duomenys rodo, kad susiformavo vulkaninių pelenų debesis, kurį vėjas neša į pietvakarius.

Gvatemaloje šeštadienį išsiveržęs Fuego ugnikalnis liejo lavą ir spjaudė pelenus, krintančius ant aplinkinių gyvenviečių ir galinčius pasiekti sostinę, pranešė civilinės saugos pareigūnai. Fuego, vienas iš trijų aktyvių šalies ugnikalnių, yra maždaug už 45 km į pietvakarius nuo sostinės Gvatemalos. Šiemet jis išsiveržė jau antrąkart.

Indonezijoje po ugnikalnio išsiveržimo gelbėtojai surado daugiau žuvusiųjų, be to, mirė vienas sužeistasis, tad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki septynių, sekmadienį sakė Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros pareigūnai. Nata Nailas sakė, kad sekmadienį ligoninėje mirė vyras ir kad dar dviejų sužeistųjų būklė yra kritinė.

Italijoje aukštai į Sicilijos dangų ugnimi ir pelenais penktadienį spjaudosi Etnos ugnikalnis – vyksta vienas ryškiausių šio aktyviausio Europoje ugnikalnio išsiveržimų per pastaruosius 20 metų.

 Dalyje Japonijos sutrikdyta šimtai skrydžių, evakuota beveik 200-tai žmonių – vienoje Japonijos saloje galingai išsiveržė ugnikalnis. Įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai apie aukas kol kas nepranešė. Bėgdami nuo neprognozuojamos stichijos iš salos nedelsiant išvyko dalis salos gyventojų. „Japonijos pakrantės pareigūnai visą dieną evakavo salos gyventojus“, - apie tinkamą reagavimą į stichiją pranešė vyriausiasis Japonijos kabineto sekretorius Yoshihide Suga.

 Nikaragvoje žmonėms pavyko užfiksuoti neįtikėtiną momentą, kai jų panosėje išsiveržia vulkanas. Tą dramatišką akimirką smalsuoliai buvo ant pačios vulkano kalno viršūnės. Vis dėlto jiems pasisekė likti gyviems. Paskutinį kartą Telikos vulkanas išsiveržė prieš kelerius metus, tad iki šiandien jo viršūnėje dažnai lankėsi turistai. Stichijai siautėjant pradėta gyventojų evakuacija. „Sukurtas planas, kaip galėtų evakuotis žmonės, ką reikėtų daryti su gyvūnais.

 Čilės pietuose esantis Kalbuko ugnikalnis ketvirtadienį vėl išsiveržė, į dangų išmesdamas didžiulį stulpą pelenų, praėjus savaitei nuo įspūdingo ir griausmingo jo pabudimo po pusės šimtmečio tylos. „Kaip ir buvo spėta, stebimas trečias Kalbuko ugnikalnio išsiveržimo pliūpsnis. Skelbiamas raudonasis pavojus“, – parašė oficialioje „Twitter“ paskyroje Nacionalinė geologijos ir kasyklų tarnyba.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Islandija vėl skambina pavojaus varpais – jos didžiausias ugnikalnis – Bardarbunga – gali išsiveržti. Pasaulis dar nepamiršo, kaip prieš ketverius metus kitas Islandijos ugnikalnis išspjovė milžinišką pelenų debesį, privertė aštuonis milijonus keleivių keisti kelionių lėktuvais planus. Islandija vėl rimtai rengiasi stichinei nelaimei.

Gamta – tai vieta, kur net ir pačios grėsmingiausios ir įspūdingą griovimo galią turinčios jėgos tampa meno kūrinių įkvėpėjais. Ugnikalnių išsiveržimai per pasaulio istorijai nusinešė daugybės žmonių gyvybių, bet, anot fotografės Helminadios Ranford, užfiksuotos jų išsiveržimo akimirkos yra unikalios. Itin daug fotografijų ji yra padariusi Mount Bromo ugnikalnio prieigose Indonezijoje. Mount Bromo – aktyvus vulkanas įsikūrusi Bromo Tengger Semeru nacionaliniame parke Rytų Java, Indonezija.

Vidurio Indonezijoje šeštadienį išsiveržus ugnikalniui, kuris spjaudėsi karštais pelenais ir akmenimis, žuvo penki žmonės, pranešė vienas pareigūnas. Iš Rokatendos kalno mažytėje Paluės saloje iki raudonumo įkaitę pelenai, sparčiai krisdami į netoliese esantį paplūdimį, pražudė tris suaugusius ir du vaikus, nurodė Vulkanologijos centro vadovas Surono (Suronas). Apie 7 tūkst.

Išsiveržė vienas aktyviausių Indonezijos ugnikalnių, spjaudydamas pelenus ir dūmus beveik 1 kilometro aukštyje, skelbia AP. Pasak valstybės vulkanologijos pareigūno, antradienio popietę centrinėje Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė Soputano ugnikalnis. Pareigūno teigimu, kol kas skubiai evakuacijai nesiruošiama, nes arčiausiai ugnikalnio esančios gyvenvietės yra už pavojingos teritorijos - apie 6,5 kilometro nuo kraterio. Ugnikalnis Soputanas yra 2 tūkst.

Užgesęs Naujosios Zelandijos ugnikalnis netikėtai išsiveržė po daugiau nei šimtmečio, išmesdamas pelenų kamuolius, kurie, kaip pareigūnai teigė antradienį, nutraukė skrydžius ir užblokavo magistrales.

Ugnikalnio išsiveržimas Naujojoje Zelandijoje sutrikdė lėktuvų eismą, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, iš Tongariro vulkano į daugiau kaip 6 000 metrų aukštį pakilo pelenų debesis. Tai yra pirmasis šio ugnikalnio suaktyvėjimas nuo 1897 metų. Pasak policijos, kol kas nėra informacijos apie nukentėjusius žmones. Tačiau ketinama apžiūrėti nuošalius trobesius regione, kuriais dažnai naudojasi keliautojai. Gyventojai paraginti dėl pelenų debesies užsidaryti langus ir duris.

Savaitės pradžioje mokslininkai pranešė, kad itin didelis ugnikalnis, kurio išsiveržimas keltų grėsmę visai žmonijos civilizacijai, gali susiformuoti kur kas greičiau nei buvo manyta iki šiol, rašo „The Independent“. Mokslas jau senokai žino apie itin didelio masto ugnikalnių išsiveržimus, tačiau iki šiol vulkanologai stokojo apie juos gilesnių žinių. Visame pasaulyje tėra vos keletas tokių vulkanų, tačiau jei nors vienas iš jų išsiveržtų, pasekmės būtų apokaliptinės.

Vietos mokslininkai antradienį pranešė, kad toliausiai į šiaurę esantis aktyvus Rusijos ugnikalnis išsiveržė ir į 9 500 metrų aukštį kyla pelenai, skelbia „RIA Novosti“. Kamčiatkoje esančio 3 283 metrų aukščio Šivelučo ugnikalnio aktyvumas padidėjo 2009 metų gegužę. Nuo to laiko iš ugnikalnio kartkartėmis veržiasi pelenai. „Galingas pelenų išsiveržimas įvyko antradienį 5.59 val. vietos laiku (pirmadienį 20.59 val.

Italijoje pabudo žymusis Etnos ugnikalnis. Sicilijoje esantis ugnikalnis yra vienas iš aukščiausių ir aktyviausias Europoje. Ugnikalnis „spjaudė“ karštą lavą, o salos valdžia buvo priversta uždaryti artimiausius oro uostus. Nukentėjusiųjų nėra.

Sicilijoje naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Etnos ugnikalnis. Į dangų pakilo maždaug penkių kilometrų aukščio pelenų stulpas. Lavos srautai liejosi rytiniu kalno šlaitu į negyvenamą Vale del Bovės slėnį, pranešė Italijos žiniasklaida. Geofizikos ir vulkanologijos instituto duomenimis, požeminių smūgių neužfiksuota. Nors netoli ugnikalnio esantis Katanijos oro uostas nebuvo uždarytas, tačiau lėktuvų skrydžiai apriboti.

Netoli Bonos (Vokietija) esantis Laacher See ugnikalnis rodo nerimą keliančius prabudimo ženklus. Pasak ekspertų, jeigu jis išsiveržtų, įvyktų didelio masto katastrofa, prireiktų masinės gyventojų evakuacijos, o didelė Europos dalis būtų nuklota pelenais.

Islandijos mokslininkai perspėjo, kad greitai gali išsiveržti vienas iš didžiausių pasaulio ugnikalnių, ir tai gali paveikti pasaulio klimatą, rašo „telegraph.co.uk“. Didžiulio Katla ugnikalnio stebėjimo prietaisai užfiksavo neįprastai didelį aktyvumą. Ekspertai perspėja, kad Islandijoje gali greitai įvykti didžiausias ugnikalnio išsiveržimas per 100 metų. Prietaisai užfiksavo labai padažnėjusius žemės virpesius Katlos ugnikalnyje ir aplink jį.

Čilės pietuose didėja Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmė, pastarosiomis valandomis jis dar labiau suaktyvėjo. Tai ketvirtadienį pranešė vietos valdžia. „Mes negalime atmesti nė vieno scenarijaus“, – pareiškė Čilės kasybos pramonės sekretoriaus pavaduotojas Pablo Vagneris. Pasak pareigūno, dūmų ir pelenų stulpai dabar kyla iškart iš trijų kraterių, jų aukštis - nuo 1 iki 5,5 kilometrų.

Čilės valdžia šalies pietuose evakavo apie 100 žmonių dėl Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmės, kai vulkanas išmetė į orą maždaug kilometro aukščio garų stulpą. Jo apylinkėse paskelbtas „raudonojo“ lygio pavojus. Už 1,6 tūkstančio kilometrų į pietus nuo Santjago esantis Hadsono ugnikalnis pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 1991 metais. Tada dėl išsiveržimo ėmė tirpti ledynas prie jo kraterio.

Policija evakuoja vietinius gyventojus ir turistus iš vulkano papėdės Ispanijos Kanarų saluose. Pico de Malpaso periodiškai „išspjauna“ akmenų seriją, todėl vietinė valdžia imasi priemonių, laukdama išsiveržimo El Hierro saloje. Kanarų salų valdžia praneša, esanti pasiruošusi suteikti humanitarinę pagalba: geriamo vandens, medicininių reikmenų, jei įvyktų blogiausias scenarijus – ugnikalnio išsiveržimas. „Mums nereikės evakuoti visų salos gyventojų.“ Saloje gyvena apie 11 000 žmonių.

Kas nutiktų, jei vienas didžiausių nelabai tolimoje praeityje buvusių ugnikalnio išsiveržimų pasikartotų šiandien? Naujas tyrimas leidžia manyti, kad išsiveržimas, panašus į XVIII amžiaus 9 dešimtmetyje įvykusį Islandijoje, paskleistų nuodingas dujas pietvakarių kryptimi ir Europoje pražudytų tūkstančius žmonių, rašo „Science NOW“. Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį glaudžiai sieja oro susisiekimas ir tarptautinė prekyba, didžiojoje Europos dalyje sustotų ekonominė veikla, taip pat maisto gamyba...

Poilsiaujančių Sicilijos saloje negąsdina iš Etnos ugnikalnio išsiveržęs dūmų debesis. Italijos žiniasklaida pranešė, kad Etnos ugnikalnis gali sutrikdyti Italijos Katanijos miesto oro uosto darbą. Katanijos oro uostas yra vienas svarbiausių Italijoje.

Jei norėtumėte savo akimis pamatyti didžiausią Europoje veikiantį ugnikalnį, turėtumėte vykti į Siciliją. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas prieš kelias dienas įvykęs Etnos išsiveržimas.

Etnos ugnikalnis, esantis Sicilijos saloje, Pietų Italijoje, vėl ėmė veržtis savaitgalį. Liepsnos ir kibirkštys šovė į 250 metrų aukštį, lava tekėjo žemyn šlaitu. Buvo baiminamasi, kad dėl ugnikalnio pelenų sutriks skrydžiai iš kaimyninio Katanijos oro uosto, tačiau vėjai nupūtė pelenus į Jonijos jūros pusę, todėl skrydžiai nebuvo atšaukiami ar užlaikomi. Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo šeštadienį anksti ryte.

Tūkstančiai gyventojų buvo priversti vykti į laikinąsias prieglaudas po to, kai Indonezijos Sulavesio saloje ir vėl išsiveržė ugnikalnis, praneša BBC. Anot pranešimų, Lokono ugnikalnis Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė sekmadienį 10.35 val. vietos laiku. Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama. Praėjusį mėnesį teritorijoje buvo stipriai padidėjęs vulkaninis aktyvumas, didžiausias pavojaus signalas buvo paskelbtas tik prieš keletą dienų.

Nuo tada, kai šių metų birželio 12 dieną išsiveržė Eritrėjoje esantis Nabro ugnikalnis jo išmesti dūmai jau padengė didžiąją dalį Rytų Afrikos bei Vidurio Rytų rašo NASA portalas „Eart Observatory“. Ugnikalnio pelenai privertė išsikelti netoliese įsikūrusius gyventojus ir nutraukė visus lėktuvų skrydžius regione. Nepaisant didelio ugnikalnio poveikio vis dar yra mažai žinoma apie patį išsiveržimą. Nabro ugnikalnis yra atokiame regione netoli Eritrėjos ir Etiopijos sienos.

Manoma, kad Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimas baigėsi, mat jau keletą dienų nefiksuojama jokio jo aktyvumo, teigė Islandijos meteorologijos tarnybos atstovai. „Nematome jokių kitų ženklų, tik kad išsiveržimas baigėsi. Mūsų įranga jokio aktyvumo nefiksuoja nuo šeštadienio 7 val. ryto“, – naujienų agentūrai AFP teigė Steinunnas Jakobsdottiras.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Žinoma, vertinant išsiveržimo mastais, Grímsvötn ugnikalnis tikrai neprilygsta pernai metais atmosferą virš Europos sukrėtusiam Eyjafjallajokull, tačiau vaizdas vis vien pakankamai įspūdingas – debesų sluoksnį pramušęs dulkių stulpas buvo palyginti gerai matomas ir iš kosminės erdvės. Islandijos ugnikalnio Grímsvötn išsiveržimas, užfiksuotas 2011 metų gegužės 23 dieną.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Gandai, kad Fudzijamos ugnikalnis, nuo seno Japonijoje laikomas šventuoju kalnu, gali nubusti dėl padidėjusio seisminio aktyvumo, neturi jokio pagrindo. Tai antradienį pareiškė grupė japonų specialistų. „Mes neaptikome jokių pokyčių, kuriuos būtų galima laikyti ugnikalnio nubudimo netolimoje ateityje požymiais“, – sakė žurnalistams vulkanologas Hitoshi Yamasato.

Filipinuose išsiveržė Bulusano ugnikalnis. Žinybų duomenimis, pelenų debesis kilo į 2,5 km aukštį, praneša agentūra AFP. Netoliese esantį Irosino miestą, kuriame gyvena 46 tūkst. gyventojų, padengė pelenai. Matomumas buvo toks blogas, kad pradžioje buvo neįmanoma įvertinti nuostolių masto. Daugiau kaip 1 tūkst. 500 metrų aukščio Bulusanas yra vienas aktyviausių Filipinų ugnikalnių.