Per daugiau nei 100 m. dviračiai iš esmės nepasikeitė. Savaime suprantama, gamybai naudojamos medžiagos, pasitelkiamos technologijos ir saugumo įranga smarkiai patobulėto, bet pati konstrukcija išliko nepakitusi – du ratai, vienas iš kurių per grandinę yra sujungtas su pedalais.
Senas kaip pasaulis posakis, kad neverta taisyti to, kas nesugedo galioja ir šiais laikais, tačiau tai nereiškia, kad inžinieriai ir dizaineriai negali žaisti su pačia idėja bandydami atrasti kažką naujo. „Fliz“ įprastinę konstrukciją keičia ženkliai ir tiesa sakant, nebūtinai į gerąją pusę, tačiau koncepcija yra smagi.
„Fliz“ dviratis be pedalų (nuotr. Gamintojo)
„Fliz“ (šis žodis yra tiesioginė asociacija vokiškam terminui „flitzen“, reiškiančiam švilpti, veržtis) mėgina sugrįžti į tuos laikus, kuomet ta dviračio konstrukcija, kurią dar mes žinome ir kuri plačiai naudojama visame pasaulyje dar nebuvo žinoma. Savo dizainu jis turi daugiau bendro su barono Karlo Drainso 1817 m. išradimu, pavadintu „Laufmanschine“, kuris iš esmės buvo medinis suoliukas su ratais ir vairu. Kaip ir „Laufmaschine“ originalusis „Fliz“ neturi pedalų, o judesį į priekį suteikia vairuotojo kojos. Iš esmės važiuojantis šiuo dviračiu sparčiai eina, tačiau dėl papildomų dviejų ratų juda greičiau ir nukeliauja toliau nei įprastai.
„Fliz“ dviratis be pedalų (nuotr. Gamintojo)
Kuo „Fliz“ iš esmės skiriasi nuo K. Drainso išradimo, kuris savo laiku buvo išties novatoriškas, tai vietoje to, kad vairuotojas būtų sodinamas ant rėmo, jis kabo ant pakinktų komplekto, panašaus į tą, kurį savo triratyje panaudojo „StreetFlyer“ konstruktoriai. Vairuotojas visuomet yra palinkęs į priekį, rankas laiko ant vairo, o galva prakišama per rėmo priekį. Pats rėmas yra pagamintas iš stiklo ir anglies pluošto kompozicinių medžiagų ir pritaikytas maždaug 1,85 m ūgio žmonėms. Diržas kiekvienam vartotojui gaminamas atskirai ir dėl penkių taškų tvirtinimo sistemos leidžia greitai bei lengvai atsikabinti nuo dviračio.
Žemiau pateiktame vaizdo įraše rodoma, kaip „Fliz“ yra valdomas. Iš pradžių vairuotojas šiek tiek įsibėgėja, o kuomet greitis yra pakankamai didelis, gali ir susikelti kojas ant paminų, įrengtų ties galiniu ratu. Kaip tvirtina šios transporto priemonės konstruktoriai, toks važiavimas suteikia galimybę patogiai ir ekonomiškai judėti ritmu, kuris yra kompromisinis tarp bėgimo ir važiavimo dviračiu. Unikalus rėmas suprojektuotas taip, kad tarpkojui tenkantis spaudimas būtų kuo mažesnis, o diržai lygiai paskirsto visą vairuotojo svorį.
„Fliz“ dviratis be pedalų (nuotr. Gamintojo)
„Fliz“ jau sulaukė ir neigiamų atsiliepimų iš kai kurių šaltinių, tačiau svarbu pažymėti, kad jis nebuvo kuriamas kaip pamaina dviračiui, o kaip galimas pasirinkimas tiems, kurie nori patogios transporto priemonės mieste. Konstruktoriai pradėjo nuo įdėmaus žvilgsnio į „Laufmanschine“ ir minčių apie tai, ką jie gali padaryti, kad būtų pašalinti visi neigiami jos konstrukcijos aspektai. „Fliz“ yra tokių jų apmąstymų rezultatas ir gali tapti labai naudinga priemone tiems, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negali vairuoti įprasto dviračio.
„Fliz“ dviratis be pedalų (nuotr. Gamintojo)
Akivaizdu, kad tokia dviračio konstrukcija turi ir savų trūkumų, tokių kaip problemos įveikiant stačias įkalnes arba pavojus rėme įspraustai vairuotojo galvai. Visgi nepaisant visų nesklandumų „Fliz“ dalyvauja geriausias naujas idėjas, dizaino sprendimu apdovanojančiame regioniniame Jameso Dysono vardo konkurse Vokietijoje. Ar pavyks šiam unikaliam dviračiui laimėti, sunku pasakyti, tačiau dėl vieno mes neabejojame – Fredui Flinstounui šis dviratis patiktų.
