Baiminasi stichijos
Žemdirbiai sako, kad pastarosios kultūros šiemet neblogai užderėjo, svarbu, kad joms iki nuėmimo nepakenktų stichijos: škvalas, kruša, didžiulis užsitęsęs karštis. Javapjūtės pradžios nuotaiką gadina tik grūdų supirkimo kainos, kurios yra mažesnės nei pernai, ką jau kalbėti apie 2012-ųjų kainas.
Tad tie, kas turi galimybių, derlių laikys sandėliuose ir lauks geresnių kainų. Kaip žinoma, prasidėjus javapjūtei grūdų supirkimo kainos dažnai nukrenta, paskui vėl auga.
Pavyzdžiui, šiais metais tik pradėjus imti žieminius rapsus supirkėjai už jų toną nemokėjo nė 1000 litų. Tokia kaina žemdirbius tiesiog glumino. Mat ši kultūra menkai užderėjo. Jai pakenkė besniegės žiemos šalčiai.
Tačiau dabar žieminių rapsų supirkimo kaina jau peržengė 1 tūkst. litų. Supirkėjai už juos siūlo 1040–1100 litų. Tačiau žemdirbiai vis tiek raukosi – dar per mažai.
Pernai už rapsus jiems buvo siūloma 1150–1200 litų, o užpernai – net 1600 litų.
Šiais metais mažesnės ir kitų grūdinių kultūrų supirkimo kainos. Extra klasės kviečių tona kainuoja nuo 540 iki 580 Lt, I klasės – 520–560 Lt, III klasės – 500–550 Lt, rugių – 380–400 Lt.
2013 metais tokiu pat laikotarpiu supirkėjai už aukščiausios klasės kviečių toną mokėjo 580–630 Lt, o 2012 metais – 800 Lt.
Pernai ūkininkai I klasės kviečius pardavė už 570–620 Lt, užpernai už 680 Lt.
Tad nieko keisto, kad žemdirbiai, nors derliaus laukia gana neblogo, labai nesidžiaugia. Šiomis dienomis jie žvalgosi į dangų, bijodami stiprios liūties. Iš žieminių rapsų daug ir nesitikėjo
Daug metų ūkininkaujantis Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Kaušakys sako, kad vasariniai kviečiai lauke atrodo gražiai. Kol kas jie dar neprinokę. Imti derlių jis planuoja po pusantros savaitės.
J. Kaušakys svarsto, kad tvyrantys karščiai gali neigiamai atsiliepti grūdų kokybei, bet, pasak jo, nieko nepakeisi – bus, kaip bus. Ūkininkas iš viso turi per 200 hektarų grūdinių kultūrų .
J. Kaušakio žieminiai rapsai užderėjo prastai. Pavasarį šią kultūrą ir žieminius kviečius jam teko beveik 100 procentų atsėti. Šiais metais iš hektaro jis prikūlė tik porą tonų, o gerais metais prikuldavo 4 ir daugiau.
Panašų grūdinių kultūrų plotą turintis Smilgių seniūnijos ūkininkas Donatas Tumas iš hektaro irgi prikūlė tik apie 2 tonas žieminių rapsų. Žemdirbys gailisi, kad paliko daug vadinamųjų rizikingų plotų, neatsėjo visų nušalusių. O jų buvo daug. Nušalo 50 proc. rapsų ir apie 70 proc. kviečių.
„Žieminių rapsų derlius ne visų blogas. Kieno laukai buvo didesnėje užuovėjoje, tie ir šiais metais kulia po 4 tonas. Daug kas nuo vietos priklauso“, – „Sekundei“ sakė ūkininkas.
Trečiadienį jis pabandė kulti vasarinius kviečius, bet paaiškėjo, kad dar kiek per anksti – kviečiai netolygiai sunokę.
„Jeigu bus tokie orai, kokius žada, ko gero, kitą savaitę bus galima pradėti pjauti. Karščiai gali susmulkinti kviečių grūdą, nukentės kokybė, už tokius moka dar mažiau“, – kalbėjo D. Tumas.
Ūkininkas neslepia, kad supirkimo kainos niekada netenkina žemdirbių, nes visada norisi aukščiausios. Kita vertus, investicijos į derliaus auginimą didėja.
Ūkininkas Petras Nevulis sako, kad kviečius ir rapsus palikęs tik dėl sėklos. Tad ir pasigirti neturi kuo. Iš hektaro prikūlė tik apie 1,3 tonos kviečių ir 1,7 tonos rapsų.
Laukuose nokstantys vasariniai kviečiai džiugina akį, tik neramu dėl žemos supirkimo kainos. J. Nevulis daug investavo į grūdines kultūras.
Ūkininkas nemano, kad politiniai įvykiai Rusijoje ir Ukrainoje gali turėti didesnės įtakos grūdų supirkimo kainoms.
„Kaimo žmonės vis tiek dirba kaip dirbę. Girdėjau, kad Ukrainoje šiais metais laukiama gero derliaus“, – sako J. Nevulis.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko Vygando Keturakio, iš anksto prognozuoti, kokie ūkininkams bus šie metai, sunku.
„Kainos dabar nedžiugina, bet ir derlius dar laukuose. Jis tikrai neturėtų būti prastas.“, – kalbėjo pirmininkas. Daugelis ūkininkų paprastai laikosi aukso vidurio. Dalį užaugintos produkcijos parduoda pagal sutartis, dalį – ne.
V. Keturakis nemano, kad Rusijos žemdirbiai galėtų nukentėti dėl vyriausybės vykdomos politikos. „Jeigu žmonėms grūdų reikės, juos ir pirks iš Rusijos, kaip perka naftą ar dujas“, – teigia jis. Pasėta daugiau vasarinių kviečių
Nors šiais metais Lietuvoje nušalo daug žieminių rapsų ir sumažėjo jų plotai, tačiau pasėta daug vasarinių kviečių. Bendrovės „Linas agro“ duomenimis, šiemet Lietuvoje, skaičiuojant bendrai, yra apie 50 tūkst. ha daugiau kviečių negu 2013 metais. Laukiama neblogo derliaus.
„Linas agro“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis žemdirbiams skirtame specialiame interneto tinklalapyje teigia, kad kviečių supirkimo kainų mažėjimo tendencija veikiausiai yra laikina.
Pasak jo, dabartinį kainų mažėjimą lėmė palankios kviečių auginimo sąlygos ES šalyse, laukiamas geras derlius Kazachstane, Indijoje ir Kinijoje bei sulėtėjęs Kinijos kviečių atsargų kaupimas.
„Giliau panagrinėjus situaciją kviečių rinkoje, matyti ir galimi teigiami pokyčiai ateityje. Pagrindinės kviečius eksportuojančios šalys: JAV, Kanada, Rusija, Australija, Ukraina susiduria su nepalankiomis klimato sąlygomis bei politiniais sunkumais. Tad blogomis kviečių kainų prognozėmis gąsdintis gerokai per anksti“, – sako jis.
Esą neaišku, kada Ukrainoje dėl karo grėsmės bus galima nukulti ir eksportuoti derlių, ar žemdirbiams atsipirks investicijos.
Lietuvos grūdų eksportuotojai nemažus lūkesčius sieja su Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų šalimis: Egiptu, Maroku, Iranu, Saudo Arabija, Jordanija. Ten lietuviški kviečiai paklausūs.
Specialistai aiškina, kad palyginti nedidelę rapsų supirkimo kainą lemia geras rapsų derlius Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir kitose ES šalyse. Pasak jų, didelę įtaką pasauliniam grūdų bei rapsų derliaus balansui turi kukurūzai ir sojos.
Dar viena priežastis, kad Kinija aktyviai importuoja sojas. Iš sojų gaminami baltyminiai pašarai, spaudžiamas aliejus. Tai turi įtakos iš rapsų gaminamų produktų, tokių kaip rapsų išspaudos bei rapsų aliejus, kainoms. Tad žemdirbiams patariama dar neskubėti parduoti rapsų. Inga Smalskienė
