Aukštų JAV žvalgybos ir kariuomenės karininkų manymu JAV prezidentas G. W. Bushas ir jo artimiausioji aplinka bando nuteikti šalį, kad karas su Iranu neišvengiamas, remdamasis savo šaltiniais tvirtina britų dienraštis „The Sunday Telegraph“.
Pasak dienraščio, didėja susirūpinimas, kad bandymai diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti Irano branduolinę programą yra pasmerkti žlugti. Pentagono strategai esą jau sudarė 2000 taikinių Irano teritorijoje sąrašą, kuriems karinio konflikto atveju būtų smogta iš oro.
Dienraščio teigimu Pentagono ir CŽV atstovai yra tikri, kad Baltieji rūmai pradėjo vykdyti kruopščiai parengtą JAV ir Irano santykių eskalavimo programą, kuri turėtų atvesti prie karinio abiejų šalių konflikto.
Neseniai paaiškėjo, kad JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, iki šiol pasisakiusi už diplomatinį Irano branduolinės programos problemos sprendimo būdą, yra pasiruošusi „sureguliuoti“ savo ir viceprezidento Dicko Cheney nesutarimus ir duoti savo sutikimą karinei akcijai.
Aukštas JAV žvalgybos pareigūnas, atskleisdamas stingdantį galimo karo pradžios scenarijų, perspėjo, kad pretekstu gali tapti viešas Irano kišimosi į Irako vidaus reikalus ginkluojant ir apmokant sukilėlius atskleidimas. Po to gali sekti treniruočių stovyklų ir bombų gamyklų Irano teritorijoje bombardavimas, rašo „The Sunday Telegraph“.
Pirmasis smūgis būtų smogtas Irano revoliucinei gvardijai priklausančiai Fajro bazei šalies pietuose. Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, joje gaminami prieštankiniai sviediniai, kuriais apšaudomi JAV ir D. Britanijos pajėgų šarvuočiai.
Sutinkamai su šiuo scenarijumi, kuriuo, pasak „The Sunday Telegraph“, Pentagono karininkai vis labiau linkę tikėti, Iranas turėtų į tokį antpuolį atsakyti bandymu užblokuoti naftos tiekimą iš Persijos įlankos. Taip JAV gautų pretekstą smogti Irano branduoliniams ar netgi kariniams objektams.
Aukštų Amerikos pareigūnų manymu prezidento Busho aplinkoje laikomasi požiūrio, kad iki palikdamas Baltuosius rūmus prezidentas norėtų atimti iš Irano galimybę sukurti branduolinį ginklą.
„Niekas, išskyrus siaurą artimiausių padėjėjų ratą, nežino, kaip pasielgs prezidentas“, - dienraščiui sakė šaltinis žvalgybos tarnybose. Tuo pačiu jis leido suprasti, kad „daugelis, jei ne dauguma, CŽV darbuotojų mano, kad diplomatinis sprendimo būdas yra neįmanomas“ ir kad „tokios pat nuomonės yra ir Pentagono vadovybė“.
„Po vis stiprėjančios konflikto eskalacijos greičiausiai seks karinė operacija. Per kelias artimiausias savaites ar mėnesius JAV vis labiau aštrins nesutarimus su Iranu ir pasistengs, kad jo kišimasis į Irako vidaus reikalus taptų visiems akivaizdus“, - teigė šaltinis.
Anksčiau tik kritikai kaltino Bushą, kad jis nusiteikęs pradėti karą su Iranu, rašo „The Sunday Telegraph“.
Dienraščio teigimu daugelis aukštas pareigas einančių CŽV darbuotojų itin kritiškai vertina prezidento poziciją ruošiantis galimam karui su Iranu, nes „vanagai“ viceprezidento Cheney aplinkoje šiuos žvalgybininkus laiko nepatikimais, o jų veiksmus – neefektyviais.
Sprendžiant iš kai kurių pranešimų, JAV viceprezidentas pritaria taktinio branduolinio ginklo panaudojimui prieš giliai po žeme esančius ir įtvirtintus Irano branduolinių objektų bunkerius. Jo šalininkai abejoja tokios pozicijos pagrįstumu. Manoma, kad tuo atveju, jei pavyks nustatyti Irano revoliucinės gvardijos treniruočių stovyklų, kuriose ruošiami šiitų kovotojai, vietas, Cheney parems smūgių iš oro operaciją.
Iš visko sprendžiant naujausieji su situacija Irake susiję įvykiai atitinka konflikto eskalacijos schemą, kurią apibūdino Pentagono pareigūnai, daro išvadą dienraštis.
Praėjusią savaitę JAV pajėgų Irake vadas generolas Davidas Petraeusas pasmerkė Irano „karą svetimomis rankomis“ ir pasisakė už JAV karinį „šuolį“ Bagdade. JAV taip pat paskelbė kuriančios karinę bazę netoli Irako pasienio miesto Badros, kurios svarbiausias tikslas esą būtų ginklų gabenimo kelių iš Irano užkirtimas.
Baltiesiems rūmams artimas šaltinis JAV valstybės departamente pranešė, kad Condoleezza Rice jaučia aukštų pareigūnų, tvirtai siekiančių įgyvendinti branduolinių ginklų neplatinimo politiką, spaudimą. Jie neva nori priversti ją pripažinti karinės operacijos būtinumą. Dėl šios priežasties Rice ir Cheney ėmė ruošti bendrą poziciją, kuri leis jiems vieningai paremti prezidentą Bushą, teigia „The Sunday Telegraph“.
„Tereikia tik pažvelgti į Cheney, kad suprastum, jog jis ir toliau jaučiasi padėties šeimininkas. Rice buvo diplomatinio problemos sprendimo būdo šalininkė, tačiau ir ji nėra taikos balandis. Iškilus būtinybei ji parems tokį sprendimą... Jiedu abu labai artimi prezidentui, o tais klausimais, dėl kurių jie nesutaria, abu bando pasiekti kompromisą, kuris patenkintų visus“, - tvirtino šaltinis.
Šis pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į kontrastą tarp dabartinės JAV valstybės sekretorės siekio bendradarbiauti ir „atviro Colino Powello ir Donaldo Rumsfeldo konflikto prieš prasidedant karui Irake“.
Rice laikosi principinės nuostatos, kad prieš pradedant naują karą prezidento administracija privalo užsitikrinti pakankamą Kongreso paramą, todėl karinei operacijai parengti gali prireikti kelių mėnesių.
„Sunday Telegraph“ teigia sužinojęs, kad Bushas yra davęs neoficialų pažadą, jog prieš imdamasis kokių nors karinio pobūdžio veiksmų Irano atžvilgiu „išsamiai“ pasikonsultuos su abiejų partijų lyderiais Kongrese, nes supranta, kad priešingu atveju Rice atsistatydins.
Šaltinis žvalgybos tarnybose dienraščiui pranešė, kad JAV kariuomenės vadovybė turi „du pagrindinius“ oro smūgių Iranui planus.
„Pirmajame numatytas tik branduolinių Irano objektų bombardavimas. Antrajame planuojama didesnio masto operacija, kurios metu per 2 – 3 dienas būtų sunaikinti ir visi svarbūs kariniai objektai. Šiame plane figūruoja daugiau nei 2000 taikinių“, - tvirtino „Sunday Telegraph“ šaltinis.
