Kainų augimas visame pasaulyje gali sukelti badą.
Spartus maisto produktų kainų augimas, pavertęs Žemdirbystės juostą vienu labiausiai klestinčių JAV regionų, padarė visiškai kitokį poveikį dideliems besivystančių šalių regionams, redakciniame straipsnyje tvirtina JAV dienraštis „The Washington Post“.
Nuo 2007 m. spalio mėnesio maisto produktų kainos išaugo 41 proc., dėl to daugelis nepasiturinčiai gyvenančių žmonių susidūrė su tikru skurdu ar net badu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija įvardijo 36 maisto krizės ištiktas šalis, 21 iš jų – Afrikoje. Jungtinių Tautų Pasaulinės maisto programos vertinimais jai prireiks dar 500 mln. JAV dolerių, neskaičiuojant tų lėšų, kurias jau pažadėjo skirti šalys donorės, kad galėtų įveikti tai, ką ji vadina „maisto atskirtimi“.
Jungtinės Valstijos privalo įnešti savo indėlį, teigia dienraštis. Dar iki kainų šuolio buvo aišku, kad 2008 m. fiskaliniams metams numatytas 1,2 mlrd. dolerių maisto paramos programos biudžetas neatitinka problemos masto.
Spalį prezidentas Bushas paprašė Kongreso papildomai skirti 350 milijonų Darfūrui ir kitiems į kritinę padėtį patekusiems regionams. Tačiau Kongresas dar nepritarė tokiam prašymui. Tuo tarpu JAV Tarptautinės plėtros agentūros, atsakingos už Amerikos teikiamą paramą maisto produktais, biudžeto deficitas išaugo iki 120 mln. dolerių ir iki fiskalinių metų pabaigos gali pasiekti 200 milijonų, pažymi dienraštis. Pasak jo, Kongresas turi kaip galima greičiau pritarti prezidento prašymui padidinti finansavimą ir skirti didžiausią įmanomą sumą neseniai įvykusiam maisto kainų šuoliui kompensuoti, kaip siūlo Pensilvaniją atstovaujantis senatorius Robertas P. Casey jaunesnysis bei dar 6 senatoriai demokratai, įskaitant Užsienio reikalų komiteto pirmininką Jospehą R. Bideną. Tokio sprendimo alternatyva – pasirinktinis paramos badaujantiems pasaulio regionams mažinimas. Toks rūšiavimas nedarytų garbės turtingiausiai žemės ūkio gamybos šaliai žmonijos istorijoje, rašo „The Washington Post“.
Tačiau einamųjų išlaidų padidinimas – tik trumpalaikis sprendimas. Iš visko sprendžiant maisto kainos išliks didelės, ir teks atitinkamai koreguoti JAV politiką. Kongresas privalo iš esmės pagerinti vykdomų programų efektyvumą. 2007 m. balandį JAV Vyriausybės auditavimo agentūros paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad transporto bei kitoms išlaidoms atitenka 65 proc. visų lėšų, kurias JAV skiria maisto paramos programoms. Iš dalies tai susiję su didelėmis degalų kainomis ir JAV įstatymais, reikalaujančiais, kad didžioji tiekiamų grūdų dalis būtų vežama palyginti brangiais prekybos laivais, plaukiojančiais su JAV vėliava. O kodėl tiek daug laivų su maisto produktais turėtų būti siunčiami į atvirą jūrą? Pasirodo, todėl, kad JAV įstatymai reikalauja, jog dovanojamus maisto produktus vyriausybė pirktų iš šalies gamintojų, rašo „The Washington Post“.
Vienas iš galimų išlaidų mažinimo būdų, kuriam pritaria daugelis ekonomistų ir paramą teikiančių organizacijų, tokių, kaip CARE, galėtų būti leidimas JAV vyriausybei bent dalį dovanojamų grūdų pirkti iš valstybių, esančių badaujančių regionų kaimynystėje, ūkininkų. Pavyzdžiui, kviečius būtų galima pirkti Pietų Afrikoje ar Etiopijoje ir siųsti juos badaujančioms Afrikos šalims. Europos Sąjunga ir Kanada neseniai sankcionavo tokius „vietinius ir regioninius pirkimus“, ir rezultatai labai teigiami, pastebi dienraštis. Prezidentas Bushas ragina, kad šitaip naudoti būtų leidžiama iki 25 proc. lėšų, skiriamų paramai maisto produktais.
Atstovų rūmų ir Senato nariai atmetė šį siūlymą atsisakę įtraukti jį į savuosius žemės ūkio įstatymo projektus, kuriuos nagrinėja abiejų Kongreso rūmų pozicijas derinantis bendras komitetas. Senato Žemės ūkio komitetas vis dėlto sutiko su bandomąja programa, kurios biudžetas siektų 25 mln. dolerių, bet net ir ši mažai ką keičianti iniciatyva nebuvo įtraukta į galutinį Senato parengtą įstatymo projektą. Augant maisto kainoms ir jo poreikiui Kongresas neturi teisės apsimetinėti, kad nevyksta nieko svarbaus. Atstovų rūmų ir Senato nariai privalo įtraukti prezidento siūlymą į žemės ūkio įstatymą, redakciniame straipsnyje tvirtina „The Washington Post“.
Daugiau:
2007 metais Lietuvoje padidėjo derlius
Geras grūdų derlius duonos neatpigins
Duonos kaina Rusijoje reaguoja į pasaulio rinkas
