Prieš du mėnesius JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad jo šalis pasitrauks iš 2015 metais sudarytos tarptautinės sutarties. Dabar jo administracija patvirtino apie šį sprendimą oficialiai informavusi Jungtines Tautas, bet pasitraukimo procesas truks mažiausiai iki 2020 metų.
Kita vertus, JAV Valstybės departamento pranešime sakoma, kad Vašingtonas lieka įsipareigojęs mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir dalyvauti derybose su tarptautine bendruomene, kaip būtų galima sulėtinti klimato kaitą.
„Toliau mažinsime išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį inovacijomis ir technologijų proveržiais bei dirbsime su kitomis šalimis, kad padėtume joms švariau ir veiksmingiau išgauti ir naudoti iškastinį kurą bei pasitelkti atsinaujinančius ir kitokius švarius energijos šaltinius“, – sakoma departamento pranešime.
Vašingtonas pridūrė: „Jungtinės Valstijos toliau dalyvaus tarptautinėse derybose ir susitikimuose dėl klimato kaitos ... kad apsaugotų JAV interesus ir užtikrintų, jog visos būsimos politikos priemonės išliktų atviros administracijai.“
„Toks dalyvavimas apims šiuo metu vykstančias derybas, susijusias su konsultacijomis dėl Paryžiaus sutarties įgyvendinimo“, – sakoma pranešime.
D.Trumpas sulaukė aštrios tarptautinės kritikos, birželio 1-ąją paskelbęs, kad nusprendė išvesti didžiausią pasaulyje ekonomiką iš sutarties, kurią parengti kainavo itin daug pastangų. Prezidentas aiškino, kad tokiu būdu vykdo savo pažadą, duotą rinkėjams prieš pernai vykusius rinkimus.
Atviri tolesniam bendradarbiavimui?
D.Trumpas sakė esąs atviras pakartotinėms deryboms dėl šios sutarties, bet šį scenarijų greitai atmetė kiti pasaulio lyderiai, pareiškę, jog toks scenarijus neįmanomas.
Praeitą mėnesį per vizitą Paryžiuje D.Trumpas vėl iškėlė galimybę pakeisti politiką. Jis sakė, kad „kažkas galėtų nutikti“ dėl JAV dalyvavimo Paryžiaus pakte, bet išsamiau to nepaaiškino.
Penktadienį paskelbtame pranešime buvo pakartota, kad D.Trumpas yra „atviras grįžti prie bendradarbiavimo“ pagal Paryžiau sutartį, jeigu Jungtinės Valstijos „įžvelgtų joms palankesnių sąlygų – jų verslui, darbininkams, žmonėms, mokesčių mokėtojams“.
JAV įsikūrusio pelno nesiekiančio Pasaulio išteklių instituto prezidentas Andrew Steeras (Endrius Stiras) sakė, kad dviprasmiškas šio pranešimo tekstas galbūt rodo Vašingtono norą išlikti proceso dalyviu.
„Jungtinės Valstijos galėtų konstruktyviai prisidėti prie šių derybų tokiuose reikaluose kaip skaidrumas, – sakė jis. – Tačiau klimato pavienininkės, nusiteikusios pasitraukti iš Paryžiaus sutarties, nebus klausomasi, jeigu ji sieks kokiu nors būdu susilpninti šį susitarimą arba jį žlugdyti.“
Jungtinės Valstijos pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra antros pasaulyje po Kinijos. Taigi, Vašingtono pasitraukimas laikomas itin skaudžiu smūgiu Paryžiaus susitarimui.
Ši sutartis įpareigoja jos signatares dėti pastangas mažinti atmosferos taršą medžiagomis, skatinančiomis pasaulio klimato šiltėjimą. Šis procesas laikomas priežastimi, lemiančia spartų poliarinių ledo kepurių ir ledynų tirpsmą, kylantį vandenynų lygį ir ekstremalių klimato reiškinių pagausėjimą.
Sutarties dalyvės įsipareigojusios siekti, kad vidutinės pasaulio klimato temperatūros padidėjimas išliktų „gerokai mažesnis“ negu 2 laipsniai Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Bet to, bus „dedamos pastangos“, kad atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio.
Nors ir oficialiai informavo JT apie savo sprendimą pasitraukti iš pakto, Jungtinės Valstijos galės tai padaryti ne anksčiau kaip 2020 metais.
Kita vertus, D.Trumpas yra pareiškė, kad jo šalis nedelsdama liausis vykdyti Paryžiaus sutarties sąlygas.
