Rusija sustiprins pajėgas savo vakariniame sparne, jeigu JAV dislokuos sunkiąją ginkluotę Rytų Europoje
Rusija sugebės adekvačiai atsakyti į tankų, artilerijos sistemų ir kitokios JAV bei NATO sunkiosios ginkluotės dislokavimą Baltijos šalyse bei kitose Rytų Europos valstybėse, pirmadienį pareiškė vienas Rusijos kariuomenės atstovas.
„Jeigu JAV sunkioji karinė technika, tokia kaip tankai, artilerijos sistemos ir kitokia karinė technika, iš tikrųjų atsiras Rytų Europos ir Baltijos šalyse, tai bus agresyviausias Pentagono ir NATO žingsnis nuo praeito šimtmečio Šaltojo karo laikų. Ir Rusijai neliks kitos išeities, tik stiprinti savo pajėgas ir priemones vakarų kryptimi“, – sakė Gynybos ministerijos generalinių inspektorių valdybos koordinatorius generolas Jurijus Jakubovas.
Pasak jo, tokiu atveju „pirmiausiai bus sustiprintos ginkluotosios pajėgos palei visą Rusijos vakarinę sieną, įskaitant naujų tankų, artilerijos ir aviacijos dalinių suformavimą“.
„Raketinių pajėgų brigada Kaliningrado srityje bus paspartintu tempu apginkluota naujais operatyviniais taktiniais raketų kompleksais „Iskander“; bus reikšmingai pakeistas Rusijos bendrųjų karinių pajėgų grupavimas Baltarusijoje ir taip toliau“, – pridūrė kariškis.
J.Jakubovas šiuos komentarus išsakė reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus, kad Baltieji rūmai ir Pentagonas planuoja netoli sienų su Rusija sutelkti JAV sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus, artilerijos sistemas, pėstininkų kovos mašinas ir kitokią techniką. Tos pajėgos turėtų būti dislokuotos karinėse bazėse Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir galbūt Vengrijoje.
Generolas pažymėjo, kad Rusija galutinai sustabdė dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje (Treaty on Conventional Forces in Europe, CFE), todėl Maskvos atsakomieji veiksmai, kitaip negu anksčiau, nebūtų varžomi jokių susitarimų dėl pasienio rajonuose dislokuojamų tankų, lėktuvų ir artilerijos sistemų skaičiaus.
Jis priminė, kad Rusija iki 2007 metų laikėsi CFE ir galėjo laikyti savo europinės dalies vakariniame sparne tik griežtai apribotą sunkiosios karinės technikos, įskaitant tankus ir lėktuvus, vienetų skaičių.
„Mes visiškai pasitraukėme iš tos sutarties, kurios, beje, daugelis Europos šalių pačios nesilaikė. Dabar mums, kaip sakoma, atrištos rankos organizuoti atsakomąsias priemones, stiprinant savo vakarines sienas“, – pabrėžė J.Jakubovas.
Prezidentė apie JAV ginkluotės dislokavimą: sveikiname ir laukiame
Sprendimas dėl JAV ginkluotės dislokavimo Rytų Europoje, taip pat ir Baltijos šalyse, yra Velso susitarimų pasekmė, Lietuva šiuos sprendimus palaiko, sveikina ir laukia, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šie planai buvo paskelbti vasario mėnesį, Senato dokumente, tai yra Velso susitarimų pasekmė. Šie sprendimai jau buvo priimti prieš metus ir vasario mėnesį paskelbti, dabar tik apie tai parašė užsienio žiniasklaidos priemonė. Taigi, jokios naujovės nėra, mes šiuos sprendimus žinome, juos palaikome ir jų laukiame“, - pirmadienį žurnalistams Seime sakė D.Grybauskaitė.
JAV žiniasklaida yra paskelbusi apie sunkiosios ginkluotės dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei kai kuriose Rytų Europos šalyse.
„Sprendimas dislokuoti čia tam tikrą įrangą, sunkesnę, lengvesnę, įvairią, buvo padarytas jau seniai, Velso susitarimų metu, sveikiname ir laukiame“, - žinią komentavo šalies vadovė.
Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad priėmus minimą sprendimą tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų sąjungos dalyje.
Pasak laikraščio, tokiu žingsniu, kuriam dar reikia Baltųjų rūmų ir gynybos sekretoriaus pritarimo, būtų pasiųstas stiprus signalas Rusijai, kad Vašingtonas yra pasirengęs ginti Maskvos šešėlyje atsidūrusias NATO nares.
Siūlomos „iš anksto dislokuotos“ amunicijos atsargos, kurios būtų laikoma sąjungininkų bazėse ir kurių pakaktų 3-5 tūkst. karių brigadai aprūpinti, taip pat būtų panašios į tas, kurias JAV daugiau kaip dešimtmetį laikė Kuveite po Irako invazijos 1990-aisiais, rašė „The New York Times“.
Kremlius nekomentuos pranešimų apie JAV planus dislokuoti sunkiąją ginkluotę Rytų Europoje
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį atsisakė komentuoti žiniasklaidos pranešimus, kad JAV planuojanti dislokuoti sunkiąją ginkluotę Baltijos šalyse ir kitose NATO narėse Rytų Europoje, sakydamas, kad Maskva pateiktų savo poziciją tik Vašingtonui paskelbus oficialų pareiškimą.
„Jokių pareiškimų iš JAV pusės nebuvo, todėl man kol kas nėra ko pasakyti. Kai bus – tuomet pakomentuosim“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Savaitgalį JAV žiniasklaida pranešė, jog Vašingtonas planuoja dislokuoti sunkiosios ginkluotės Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos valstybėse, siekdamas padrąsinti savo sąjungininkus, sunerimusius dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje ir norinčius atgrasyti potencialią agresiją.
Lenkija ir Lietuva patvirtino vedanti derybas su Vašingtonu dėl sunkiosios ginkluotės depų įkūrimo šiame regione.
Lenkija tariasi su JAV dėl sunkiosios ginkluotės dislokavimo
Varšuva sekmadienį pranešė vedantis derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės dislokuoti Amerikos sunkiąją ginkluotę Lenkijos teritorijoje, Rytų Europoje tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos politikos ir konflikto Ukrainoje.
Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) sakė, kad šios derybos yra dalis diskusijų apie didesnį JAV karinį angažavimąsi Lenkijoje ir kitose rytinėse NATO šalyse.
Šiuos komentarus jis išsakė po to, kai JAV dienraštis „The New York Times“ šeštadienį pranešė, kad Pentagonas yra „nusiteikęs“ dislokuoti Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos valstybėse kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir kitokią sunkiąją ginkluotę, taip pat iki 5 tūkst. amerikiečių karių.
Laikraštis šį sprendimą apibūdino kaip „reikšmingą žingsnį siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos Europoje“ ir pažymėjo, kad jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuotų sunkiąją karinę įrangą NATO narėse, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos dalis.
T.Siemoniakas, duodamas interviu naujienų agentūrai PAP, patvirtino, kad Lenkija veda tokias derybas su Jungtinėmis Valstijomis, pridūręs, aptarė šį klausimą su JAV gynybos sekretoriumi Ashtonu Carteriu (Aštonu Karterlu), gegužę apsilankęs Vašingtone.
„Jau kurį laiką rūpinomės, kad būtų padidintas Amerikos karinis dalyvavimas Lenkijoje ir rytiniame NATO sparne“, – pažymėjo jis.
„Karius perkelti gana lengva, bet būtų gerai turėti ginkluotės arti pavojaus zonų“, – pridūrė ministras ir nurodė, jog buvo informuotas, kad Vašingtonas greitai priims sprendimą.
„The New York Times“ citavo aukšto rango pareigūnus, kurie sakė, kad šis projektas gali būti patvirtintas Pentagono prieš birželio 24–25 dienomis vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą.
Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys sunerimusios dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, kur promaskvietiški separatistai nuo pernai balandžio kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
