Kremliaus galimybės atsakyti į skelbiamas sankcijas yra labai ribotos. Realiausias būdas, kaip Rusija gali ekonominiu ar politiniu būdais paveikti JAV, tai bendrų kosmoso projektų ribojimas ir raketoms skirtų variklių eksporto užkardymas.
Kas nutiko?
Rusijos rinkos krito visą antrąją savaitės pusę: nuvertėjo kai kurių valstybinių Rusijos bankų vertybiniai popieriai, valstybinės obligacijos, pabrango doleris. Priežastis – stiprus investuotojų nerimas dėl gresiančių sankcijų.
Rugpjūčio 8-ąją rinkos dalyviai perskaitė JAV senatorių parengtą įstatymų projektą, kuriame žadamos itin griežtos sankcijos, nukreiptos į Rusijos galimybes skolintis. Netrukus po to buvo paskelbtas JAV valstybės departamento pranešimas apie jau priimtą sprendimą paskelbti sankcijas Rusijai dėl Didžiojoje Britanijoje panaudoto cheminio ginklo „Novičok“.
Maža to, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija taip pat rengia savo sankcijų paketą, kuris numato užsieniečių, bandžiusių kištis į JAV rinkimus, atsakomybę. Šis sankcijų paketas yra vadinamas kaip „nuosaikioji“ iniciatyva, lyginant su „drakoniškais“ senatorių siūlymais.
Rublio vertės kritimą pavyko stabilizuoti, tačiau sankcijos dar net oficialiai neįsigaliojo (o kitos dar net ir oficialiai nebuvo paskelbtos). Rusijos valiutai padėjo ir palyginti aukšta naftos kaina, todėl nepasikartojo 2015-ųjų istorija, kuomet ir sankcijos, ir rekordiškai žema naftos kaina paliko rublį be galimybių išsilaikyti paviršiuje.
Ką reiškia naujos sankcijos?
JAV rugpjūčio 8-ąją paskelbė, kad Rusijai bus pritaikytos sankcijos dėl cheminio ginklo panaudojimo Didžiojoje Britanijoje. Pagrindas – dar 1991-ųjų įstatymas (Chemical and Biological Weapons Control and Warfare Elimination Act), pagal kurį JAV prezidentas privalo įvesti sankcijas toms šalims, kurios, JAV valdžios manymu, panaudojo tarptautinių konvencijų draudžiamą cheminį ginklą.
Įstatymas numato du tokių sankcijų etapus, kurių pirmasis įsigalios jau rugpjūčio 22-ąją. Papildomų sankcijų JAV imsis, jeigu po 90 dienų Rusija neišpildys tam tikrų sąlygų (Kremlius turės garantuoti cheminio ar biologinio ginklo nepanaudojimą ateityje, ir įsileisti tarptautinius inspektorius į savo objektus).
Rusija tapo tik trečiąja šalimi, kuriai amerikiečiai taikys šias sankcijas per visus 27-erius įstatymo galiojimo metus. Pirmoji buvo Sirija 2013-aisiais, antroji – Šiaurės Korėja 2018 metais.
D. Trumpo administracijos sankcijos Rusijos atžvilgiu yra labiau politinis žingsnis, nes ekonominis jų poveikis yra simbolinis.
Įsigaliojus šioms sankcijoms, JAV nutrauks pagalbą Rusijai, nutrauks ginkluotės tiekimą ir finansavimą ginkluotei įsigyti, uždraus „jautrių nacionaliniam JAV saugumui“ technologijų eksportą.
Bet kokios JAV ginkluotės eksportas į Rusiją ir taip draudžiamas, ir JAV nesuteikia Rusijai jokių valstybės kreditų. JAV atstovai tikina, kad šis sprendimas gali paliesti apie 200 mln. dolerių per metus vertės susitarimų tarp abiejų valstybių. Tačiau taip pat yra numatyta galimybė daryti išimtis, todėl ir šie skaičiai turėtų būti gerokai mažesni.
Šios išimtys numato „pagalbą Rusijos liaudžiai“ ir Rusijos bei JAV bendradarbiavimą kosmose.
Kokios sankcijos Rusijai gresia po 90 dienų?
Papildomas sankcijų paketas Rusiją ištiks beveik neabejotinai. Kremlius neigia savo sąsajas su išpuoliu Salsberyje, todėl ir vykdyti JAV nurodymų neketina.
Antrasis sankcijų etapas numato prievolę JAV prezidentui pasirinkti bent tris iš šešių galimų priemonių. Dvi iš jų, tikėtina, yra grynai simbolinės (tarptautinės finansinės pagalbos blokavimas ir draudimas JAV bankams teikti kreditus Rusijos valdžiai), viena diplomatinė (diplomatinių santykių ribojimas) ir trys likusios – kurios potencialiai galėtų rimčiau paveikti ekonomiką bei verslą, tačiau jų gali ir neįvesti (nes užtenka priimti tik tris iš šešių).
Tai visiškas JAV produkcijos eksporto draudimas (išskyrus maisto prekes ir žemės ūkio produkciją), visiškas JAV importo iš Rusijos draudimas ir draudimas naudotis JAV oro erdve (Rusijos atveju tai būtų „Aeroflot“). Tačiau JAV valdžios atstovai jau patvirtino, kad neplanuoja drausti „Aeroflot“ skrydžių.
Galimi Rusijos atsako būdai
Rusija tradiciškai atsako į jai skiriamas sankcijas ekonominiais ar politiniais savęs ribojimo būdais. ES ir JAV sankcijų paketas kai kurioms Rusijos įmonėms ar asmenims buvo palydėtas maisto produktų embargu iš Kremliaus pusės. Rusai dažnai ir patys pajuokauja, kad „atsakydama į JAV sankcijas Rusija subombarduos Voronežą“.
Ir išties, be tų „kitų“ priemonių, apie kurias užsiminė D. Medvedevas, Kremlius nelabai turi ką priešpastatyti.
Iš ekonominių ar politinių priemonių arsenalo yra užsimenama apie JAV kosminės programos apribojimus. Amerikiečiai iš rusų nuo pat 1997-ųjų užsisakinėja variklius „RD-180“ savo raketoms „Atlas 5“. Teigiama, kad „United Launch Alliance“ planuoja raketų paleidimui iki pat 2024-2025 metų naudoti rusų gaminamus variklius.
Amerikiečiai iš Rusijos perkasi ir branduolinį kurą, kuris yra naudojamas atominėse elektrinėse. Nors importuojamą jų dalį riboja kvotos – JAV leidžia įsivežti iki 20 proc. Rusijos branduolinio kuro – šios rinkos netekimas taip pat kažkiek paveiktų amerikiečių interesus.
Taip pat Rusija gali imtis aktyvesnio politinio bei ekonominio bendradarbiavimo su Vakarų pasauliu konfrontuojančiomis šalimis, tokiomis kaip Kinija ar Šiaurės Korėja. Dėl Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų Šiaurės Korėja, tikėtina, ir toliau bus palaikoma slapčia, tačiau karinis bendradarbiavimas su Kinija yra teoriškai įmanomas variantas.
Kariniai užsakymai galimi ne tik Azijoje – pavyzdžiui, Maskva gali parduoti Iranui savo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300.
