Ataskaitoje teigiama, kad 2017 m. Kinijos investicijos į „švarios“ energetikos projektus peržengė 44 mlrd. dolerių ribą, tai gana reikšmingas augimas nuo 2016 m., kai investicijos sudarė 32 mlrd. dolerių.
Pasak tyrimą atlikusios tyrėjų grupės vadovo, IEEFA „Energy Finance Study“ direktoriaus Tim Buckley, JAV sprendimas atsisakyti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos veiksmų buvo svarbus katalizatorius, kuris paskatino Kiniją didinti atsinaujinančios energetikos vystymą. „Nors Kinijos sprendimai nebūtinai reiškia, kad ji siekia užimti klimato problemų sprendėjo lyderystę, ypač pasitraukus į šalį JAV, tačiau dabar tikrai yra patogu užsitikrinti technologijų lyderystę ir finansinius pajėgumus. Dėl kurių pradėtų dominuoti sparčiai augančiuose sektoriuose, tokiuose, kaip saulės energetika, elektromobiliai ir baterijos“.
Nors Kinijos indėlis į ausinaujinančią energetiką yra įspūdingas, ji dar neatsisakė iškastinio kuro. Šalis vis dar remiasi tradiciniu ir taršiausiu kuru – anglimi – kad patenkintų savo milžiniškus energijos poreikius. Vis dėlto, šalies energetikos sektorius keičiasi ir iškastinio kuro vietą užima įvairūs atsinaujinantys ištekliai, tokie kaip hidroenergetika, saulės, vėjo, bioenergija ir kitos atsinaujinančios energetikos rūšys.
Per pastaruosius keletą dešitmečių Kinija išgyveno labai spartų augimą, kuris pavertė šią šalį tikra gamybos supervalstybe, tačiau už tai tenka mokėti jau net pavojingu taršos lygiu. Per pastaruosius keletą metų Kinijos vyriausybė padarė tam tikrų veiksmų, kad pakeistų šią situaciją, netgi ėmėsi griežtų priemonių – už CO2 emisijų reguliavimo nesilaikymą uždarė 40 % savo gamyklų.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ekspertai prognozuoja, kad Kinijos priklausomybė nuo anglies ir toliau mažės, o investicijos į atsinaujinančios energetikos projektus, ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje, ir toliau augs. Daugybei pasaulio tautų judant link atsinaujinančios energetikos, JAV teks vytis, jei norės būti naujos energetinės revoliucijos lydere.
