Jungtinės Valstijos penktadienį perspėjo, kad nesutiks su jokiais Rusijos pajėgų veiksmais Ukrainoje, šiai patvirtinus, kad Maskva prie jos sienos vėl dislokavo „reikšmingas“ karines pajėgas.
„Atidžiai stebime situaciją. Mes nesutiksime su jokiu Rusijos karinių pajėgų naudojimu Rytų Ukrainoje, jokiu pretekstu“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).
„Pranešimai iš Maskvos, kad Rusijos gynybos ministerija svarsto (galimybes) sukurti karinius kordonus Rytų Ukrainoje, taip pat kelia nerimą“, – sakė jis.
Šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje naujienų agentūrai RBK šią savaitę sakė, kad pajėgos yra pasirengusios įžengti į Ukrainos sukilėlių regionus ir „įrengti barjerus tarp civilių gyventojų ir Ukrainos armijos“.
Ukrainiečių pareigūnai atskirai Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) grupėms Kijeve sakė, kad turi įrodymų, jog per pastarąsias 24 valandas prie sienos netoli Luhansko atvažiavo 10 papildomų tankų ir užantspauduotų sunkvežimių.
„Turime savo pačių informacijos, kad Rusija vėl dislokavo karines pajėgas prie savo sienos su Ukraina“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki).
„Rusijos pajėgos prie Ukrainos teritorijos priartėjo labiausiai nuo savo invazijos į Krymą“, – sakė ji.
Ukrainos lyderis šalies rytuose savaitei nutraukė ugnį
Naujasis, Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas penktadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos savaitei vienašališkai nutraukia ugnį šalies rytuose, ir pristatė plačios apimties planą, kaip pažaboti prorusišką sukilimą, kurio įnirtingi susirėmimai pareikalavo dar 13 karių gyvybių.
Tačiau ir Kremlius, ir sukilėlių aukšto rango vadas nedelsdami atmetė Petro Porošenkos pasiūlymus nutraukti kovas, kurios jau pareikalavo daugiau 375 gyvybių ir nustūmė šią posovietinę šalį prie skilimo slenksčio.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sveikino vienašališką ugnies nutraukimą ir perspėjo dėl naujų galimų veiksmų, kuriais būtų „primesti kaštai Rusijai“, jei Maskva nedeeskaluos situacijos, sakė Baltieji rūmai.
B.Obama penktadienį atskirai kalbėjosi su A.Merkel ir F.Hollande‘u, ir visi trys lyderiai pabrėžė, kad Rusijai reikia atitraukti savo „destabilizuojamą buvimą“ nuo sienos, pridūrė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Kremlius iš karto atmetė paliaubas, kurios esančios „ne kvietimas taikai ir deryboms, o ultimatumas kovotojams Pietryčių Ukrainoje sudėti savo ginklus“.
„Luhansko liaudies respublikos“ prezidentas Valerijus Bolotovas perspėjo: „Niekas savo ginklų nesudės, kol nebus visiško karių išvedimo iš mūsų žemės“.
O pats P.Porošenka, po prisaikdinimo birželio 7-ąją pirmą kartą lankydamasis neramiame regione palei Rusijos sieną, pabrėžė, kad įsakymas ukrainiečių kariams nutraukti ugnį „nereiškia, jog mes nesipriešinsime agresijai mūsų karių atžvilgiu“.
Ukrainiečių saugumo atstovas pranešė, kad naujausi mūšiai pareikalavo 13 karių gyvybių. Šis skaičius akcentuoja smurto suintensyvėjimą pastarąją savaitę.
Kijevas taip pat buvo priverstas gintis nuo Maskvos kaltinimų, kad Ukrainos pajėgos sužeidė vieną rusų pasienietį, kai neseniai per susirėmimą vienas sviedinys nukrito už sienos.
Kremlius pareikalavo „paaiškinimo ir atsiprašymo“. Ukrainos gynybos ministerija sakė, kad tą granatsvaidžio sviedinį paleido prorusiški „banditai“, ir neigė, kad ukrainiečių kariai yra kaip nors su tuo susiję.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
