Tiesa, Putinas dėl Chersono kracho tyli, o Zelenskis kol kas atsargus – ragina nepaskęsti euforijoje. O Chersone žuvusio Kremliaus statytinio Stremousovo mirtį gaubia mįslė. Avarijos vietoje iškart apsilankę Rusijos propagandistai nepamatė nei jo kūno, nei sunkvežimio, kuris suknežino automobilį.
Dešiniajame Dnipro krante – trofėjinė Rusijos kariuomenės technika. Ukrainos kariai apžiūri, ką, gavę įsakymą trauktis iš Chersono, ten paliko okupantai. Akivaizdu, dalies rusiškos technikos perkelti nepavyko ir ji okupantams nebepasitarnaus.
O šiukšlyną primenantys vaizdai jau nieko nebestebina. Tai – lyg vizitinė rusų kortelė palikti kiaulidę: „Tai buvo didelė „kacapų“ valgykla.“
Tuo metu išlaisvintose gyvenvietėse kyla Ukrainos vėliavos. Rtas Snihurivkoje yra miestelis, kur ėjo okupantų gynybinė linija, tačiau jų nebeliko, o Ukrainos karius, kuriems atsiėmus šią gyvenvietę atsiveria kelias į Chersoną, vietiniai pasitinka plojimais ir padėkomis.
Visgi po Rusijos karių atsitraukimo iš Chersono V. Zelenskis įspėja nepasiduoti euforijai.
„Reikia suprasti. Niekas nepradeda tiesiog trauktis, jei nejaučia jėgos. Priešas nedovanoja mums dovanų, nedaro geros valios gestų. Mes viską išsikovojame“, – teigia V. Zelenskis.
Ir nors atsitraukus okupantams beveik su žeme sulygintų kaimų gyventojai aplink Chersoną gali kiek lengviau atsikvėpti, V. Putino pradėto karo žaizdos gis dar ilgai. O Jungtinių Valstijų karo analitikai sako, kad mūšis dėl Chersono dar toli gražu nesibaigė.
„Nemėgstu apie tai kalbėti – sukyla kraujospūdis ir pradedu verkti. Kodėl Putino dar niekas nepasmaugė? Kiek dar Putinas čia kariaus?“ – kalba vietos gyventoja Tamara.
Okupantų pajėgos su rusų popagandistais atsitraukia į gynybos pozicijas kairiajame Dnipro krante. Visgi rusai sudėti ginklų nežada, ketina grįžti: „Jei yra valios laimėti, jei yra valios pasipriešinimui, niekas neprarasta. Tikiuosi, grįšime.“
Be to, Rusijos pajėgų vado Ukrainoje Sergejaus Surovikino pasiūlymas atitraukti karius esą ne toks jau ir gėdingas ir neva įrodantis, kad Rusijos vadovybė pasimokė iš katastrofiško pasitraukimo iš Charkivo srities ir dabar bandys laimėti laiko karių pergrupavimui ir mobilizuotų rezervistų apmokymams.
„Suprantu, kad tai labai sunkus sprendimas, bet tuo pat metu išsaugosime svarbiausią – savo karių gyvybes – ir bendrą karių kovinį pasirengimą. Be to, tai atlaisvins dalį tam tikrų pajėgų ir priemonių aktyviems veiksmams, įskaitant ir puolamąsias kryptis į kitas operacijos zonas“, – kalba Rusijos pajėgų vadas Ukrainoje Sergejus Surovikinas.
Apie Rusijos atsitraukimą iš Chersono prabilo ir J. Bidenas. Sako, kad Vašingtonas jau kurį laiką apie tai žinojo, tik jį neva nustebino rusų tam pasirinktas laikas.
„Visų pirma, man buvo įdomu, kad jie laukė, kol pasibaigs rinkimai, kad priimtų tokį sprendimą. Žinojome jau kurį laiką žinojome, kad jie tai darys. Ir tai įrodo, kad Rusijos kariuomenė turi rimtų problemų“, – teigia J. Bidenas.
O kad dabar įvyko strateginis lūžis, po kurio esą niekas nebetikės Rusijos sėkme šiame kare, tvirtina ir V. Zelenskio patarėjas O. Arestovyčius.
„Vienas dalykas, kurį galime konstatuoti yra tai, kad anksčiau ar vėliau, geriau ar blogiau, su praradimais ar be, mes Chersoną atsiimsime artimiausiu metu“, – tikina O. Arestovyčius.
Kol Ukrainos ir Rusijos karo vadai dabar braižo įvairius karo scenarijus, vieno veikėjo istorijoje taškas tikrai padėtas. Tai – Kremliaus statytinio Chersone Kirilo Stremousovo žūties vieta. Bent taip teigia ten nuvykę Rusijos propagandistai: „Jis judėjo kryptimi iš Chersono į Melitopolio pusę. Ir kaip mums pavyko sužinoti, krovininis automobilis kažkaip prispaudė jį.“
Matyti, kad iš šarvuoto K. Stremousovo automobilio beveik nieko nebeliko, o mistiškojo sunkvežimio, kuris jį taip sumaitojo, propagandistai kažkodėl nenufilmavo: „Štai šarvuotas „Lexus“. Čia guli. Deja, šansų jam išgyventi nebuvo, nes buvo labai didelis greitis.“
Tiesa, jau vėliau tas pats propagandistas paskelbė, kad nors į avarijos vietą atvyko po 40-ies minučių, nei sunkvežimio, nei K. Stremousovo kūno ten nematė. Tad jo mirties aplinkybės gali būti kitokios nei skelbia okupantai.
Laikinai rusų okupuotas Krymas. Sevastopolio traukinių stotyje išrikiuoti mobilizuoti rusai, kurie netrukus išvyks pratybų į karinius Rusijos poligonus, o po to – į mūšio lauką Ukrainoje.
Štai motina labai džiaugiasi, kad jos sūnus nežinia nuo ko gins tėvynę Rusiją: „Pats nusprendė. Užaugo. Berniukas tapo vyru.“
Tai kontrastas šioms žmonoms ir motinoms, kurios iš Rusijos Kursko srities atvyko į Luhansko sritį ir prašo išvesti jų artimuosius iš mūšio zonos aplink Svatovę: „Pirmąją kuopą išsiuntė į priekį, iš ten grįžo tik septyni vaikinai, po to kuopos vadas tiems septyniems vaikinams nupiešė kryžius žaliais dažais, surišo rankas ir pradėjo mušti. Sakė, kad jie dezertyrai. Po to juos „surinko“ ir jų daugiau niekas nematė.“
Šios moterys jau suprato, koks likimas laukia jų artimųjų: „Juos žudo ne „chacholai“, juos žudo mūsiškiai. Tiesiog mūsiškiai. Juos atvežė čia kaip žaislus, tiesiog, kad pasityčiotų iš mūsų vaikinų.“
O ukrainiečių kariai ir toliau sėkmingai praktikuojasi Jungtinėje Karalystėje, kur jų pasiruošimą mūšiams stebi britų gynybos sekretorius ir NATO generalinis sekretorius.
„Artėja žiema ir tai yra didelis iššūkis abiem pusėms. Esame pasiryžę, kaip matote čia, suteikti Ukrainos kariams būtiniausių įgūdžių, nes jau žinome, kad Rusijos kariuomenė to nedaro. Kai kurie iš mobilizuotų karių tiesiogine prasme gauna 48 valandas, šalmą, surūdijusį ginklą, yra siunčiami į fronto liniją ir labai daug jų ten greitai miršta“, – kalba britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Nuo Rusijos sienomis atsitveria vis daugiau šalių. Lenkijos pavyzdžiu seka ir Suomija. Iš pradžių ketina atitverti svarbiausius 250 iš 1300 kilometrų sienos su Rusija, o visos sienos statybos darbai gali užtrukti ir trejus – ketverius metus.
