Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) dar 2015 metų pabaigoje leido importuoti jautienos produkciją iš kai kurių Lietuvos įmonių. Kinija praėjusių metų rugpjūtį 16-ai Lietuvos įmonių leido eksportuoti pieno produktus, Japonija šių metų pradžioje atvėrė rinką lietuviškai paukštienai ir jautienai. Pirmąjį jautienos krovinį dar pernai balandį į JAV išvežusios vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo bendrovių „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas BNS sakė, kad bendrovė į JAV kas du mėnesius išveža maždaug po vieną jūrinį konteinerį - apie 25 tonas.
„Produkcija keliauja reguliariai. Per du mėnesius išvežame po konteinerį. Dabar daugiausiai važiuoja konservai ir paštetai, o neužilgo pradėsime vežti virtas dešreles. Visa produkcija yra ir jautienos, ir kiaulienos mėsos. Kol kas esame patenkinti. Kiekių visada norisi didesnių, bet jų užauginimui reikia įdėti darbo“, - kalbėjo A.Kantauskas.
Šių metų sausį Japonijai atvėrus rinką lietuviškai paukštienai, o vasarį - jautienai, tarp leidimus gavusių įmonių buvo ir „Biovela Group“ įmonė „Utenos mėsa“, tačiau, A.Kantausko teigimu, Lietuvos mėsos perdirbimo gamyklų specifika ir afrikinis kiaulių maras trukdo vežti produkciją į Japoniją.
„Tose pačiose gamyklose yra skerdžiamos kiaulės ir jaučiai. Japonai to netoleruoja ir reikalauja, kad tai būtų atskirta. Be to, Lietuvoje yra kiaulių maras, kuris labai baugina tokias šalis. Kol bus kiaulių maras, tai tikimybė išvežti į Japoniją bus labai maža“, - kalbėjo A.Kantauskas. Jo teigimu, nepaisant to, bendrovė vis tiek deda pastangų, kad galėtų eksportuoti į šią šalį.
Kalakutienos perdirbimo įmonės „Arvi kalakutai“ vadovas Matas Niparavičius sako, kad bendrovė tikisi per mėnesį pasiekti susitarimą su potencialiais šaldytos kalakutienos pirkėjais iš Japonijos ir iki metų pabaigos išvežti pirmąjį krovinį.
„Šiuo metu dar sunku šnekėti apie kiekius. Jaus esame susitikę su kelių Japonijos įmonių atstovais. Manau, kad iki Naujųjų metų gali išvažiuoti krovinys. Derybos vyksta. Mėnesio bėgyje turėtume susitarti dėl tikslių sumų. Mūsų atveju būtų vežama šaldyta kalakutiena. (...) Kol kas po degustacijų mūsų skoniai įtiko“, - BNS teigė M.Niparavičius.
Anot jo, vėliau gali būti deramasi ir dėl šviežios kalakutienos eksporto į Japoniją. Mėsos ir paukštienos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ vadovė Egidija Vaicekauskienė BNS sakė, kad buvo domimasi eksportu į JAV, tačiau nuspręsta koncentruotis ties plėtra Europoje.
„Kol kas mūsų bendrovė dėl naujų rinkų, kaip JAV ar Kinija, išsikėlusi didelių uždavinių neturi. Dirbame nuosekliai su Europos šalimis. Tokia yra mūsų strategija - šioje erdvėje didinti pardavimus ir įgyti patirtį. Žinome apie JAV ir domėjomės, bet pastebėjome, kad Amerikoje daugiau domisi lietuviai arba lietuvių įkurtos įmonės. Žinome, kad yra galimybių“, - tvirtino E.Vaicekauskienė.
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonoių „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Rimas Varkulevičius teigė, kad įmonė derasi su tarptautiniais „Starbucks“ ir „McDonald's“ tinklais Kinijoje dėl konservuoto nesaldinto pieno eksporto, taičiau kol kas neaišku, kada bus pasiekti susitarimai.
„Kinija yra mūsų siekiamybė, bet perspektyvoje žiūrėsime, kaip bus. Kinija yra pieno produktų vartojimo kylanti rinka. Mūsų standartiniai produktai yra jiems priimtini. Kaip mums seksis galutinius kontraktus turėti, lems mūsų konkurencingumas ir žaliavų kainos Lietuvoje“, - BNS teigė R.Varkulevičius.
Į Kiniją pirmąjį produkcijos krovinį - 20 tonų mocarelos - sausį į Kiniją išvežė kita pieno perdirbimo įmonė Vilkyškių pieninė. Jos vadovas Gintaras Bertašius BNS sakė, kad kol kas nepavyko gauti kito užsakymo iš Kinijos partnerių. Jis nekomentavo ir artimiausių bendrovės eksporto planų.
Naujų užsakymų iš Kinijos kol kas negavo ir kita pieno perdirbimo bendrovė „Rokiškio sūris“. Ji nuo kovo vidurio į Kiniją išvežė 400 tonų pieno laktozės, tačiau papildomo užsakymo negavo ir kol kas neaišku, kada tai gali nutikti, BNS pranešė įmonės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Lietuvos įmonės naujų rinkų aktyviai ieško nuo 2014 metų rugpjūčio, kai pagrindinė jų rinka Rusija paskelbė maisto produktų importo embargą ir jos prarado pelningą eksporto rinką. Vis dėlto didžioji dalis maisto eksportuotojų sėkmingai veža produkciją į Europos Sąjungos ar kitas šalis.
