„Paprašiau valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo šiuo metu nevykti į Šiaurės Korėją, nes jaučiu, kad darome nepakankamą pažangą Korėjos pusiasalio denuklearizacijos atžvilgiu“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.
M. Pompeo ketino ateinančią savaitę vėl apsilankyti Pchenjane. Pasak jo, ši kelionė turėjo žymėti naują etapą, siekiant „galutinės, visiškai patikrinamos Šiaurės Korėjos denuklearizacijos“.
Tačiau D. Trumpas šiuo metu susidūrė su virtine problemų namuose, o nepriklausomos ataskaitos rodo, kad Šiaurės Korėja nepadarė nieko arba beveik nieko, kad panaikintų savo branduolinę programą, tad prezidentas valstybės sekretoriaus kelionę atšaukė.
M. Pompeo ir D. Trumpas buvo susitikę anksčiau penktadienį, sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.
Prezidentas taip pat sugriežtino retoriką Kinijos atžvilgiu. Jo tonas tapo aštresnis artėjant lapkritį vyksiantiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, abiem didžiausioms pasaulio ekonomikoms įsitraukus į besivystantį prekybos karą.
„Be to, dėl daug griežtesnės mūsų pozicijos prekybos su Kinija atžvilgiu, netikiu, kad jie (dabar) padeda vykdyti denuklearizacijos procesą kaip padėjo anksčiau (nepaisant JT sankcijų, kurios tebegalioja)“, – rašė D. Trumpas.
Kitoje savo žinutėje prezidentas pridūrė, kad M. Pompeo vis tiek nuvyks į Šiaurės Korėją „artimoje ateityje“, bet pareiškė, kad tai tikriausiai įvyks „išsprendus“ JAV ir Kinijos prekybos ginčus.
„Kol kas norėčiau pasiųsti savo šilčiausius linkėjimus ir pagarbą pirmininkui Kimui. Tikiuosi greitai su juo pasimatyti!“ – pažymėjo D. Trumpas.
Atsarginis planas
Ši M. Pompeo kelionė į Šiaurės Korėją būtų buvusi jau ketvirta – ir antra po birželio 12 dieną įvykusio istorinio D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo.
D. Trumpas, mėgstantis per derybas išlikti nenuspėjamas, vienu metu buvo atšaukęs tą susitikimą – dėl Šiaurės Korėjos „atviro priešiškumo“. Tačiau greitai jis vėl pakeitė nuomonę, tad viršūnių susitikimas Singapūre įvyko kaip planuota.
D. Trumpas anksčiau tvirtino „iš esmės išsprendęs“ problemą dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
Nepaisant šio drąsaus pareiškimo, Jungtinių Tautų tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) neseniai pranešė neįžvelgianti jokių požymių, kad Šiaurės Korėja būtų sustabdžiusi savo branduolinę veiklą.
„KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) branduolinės programos tolesnis vykdymas ir plėtra, taip pat susiję KLDR pareiškimai yra priežastis smarkiai susirūpinti“, – sakoma TATENA ataskaitoje.
Manoma, kad Šiaurės Korėja yra priartėjusi prie mažų gabaritų branduolinių užtaisų sukūrimo, taip pat gali artimiausiu laiku pasigaminti balistinių raketų, galinčių smogti bet kurioje JAV žemyninės dalies vietoje.
Brookingso instituto vyresnysis darbuotojas Evansas Revere'as sakė, kad jau atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms radikaliai pakeisti savo poziciją.
„Trumpo administracijai reikia „atsarginio plano“ dėl tikimybės, kad Pchenjanas daro tą patį, ką darydavo visų ankstesnių JAV administracijų atžvilgiu: išnaudoti diplomatiją ir derybas, kad laimėtų laiko“, – sakoma neseniai paskelbtame E. Revere'o pranešime.
Anksčiau šią savaitę M. Pompeo paskyrė vieną iš automobilių gamintojos „Ford Motor Co.“ vadovų ypatinguoju pasiuntiniu Šiaurės Korėjai, mėgindamas suteikti postūmį deryboms dėl nusiginklavimo.
55 metų Stephenas Biegunas, „Ford“ viceprezidento pareigas iškeitęs į diplomatinę tarnybą, buvo laikomas kandidatu į D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo postą, bet galiausiai jis atiteko Johnui Boltonui.
