Tai nebus pirmas kartas, kai J. Bidenas žengs į Baltuosius rūmus. 2009 m. sausį į Pensilvanijos aveniu įsikūrusius rūmus jis įžengė ne kaip galingiausias pasaulio žmogus, o kaip jo dešinioji ranka. Prezidento Baracko Obamos administracijoje viceprezidento pareigas užėmusio J. Bideno žodis buvo svarus kalbant apie šalies užsienio politiką.
Ir nors Rusijos raumenys tikrai nėra tokie, kokius Šaltojo karo įkarštyje demonstravo Sovietų Sąjunga, Vladimiro Putino jau dvidešimt metų valdoma valstybė iki šiol yra Baltųjų rūmų darbotvarkės viršuje. Tad J. Bideno požiūris į mūsų didžiąją kaimynę ir tuomet, ir ypač dabar yra svarbus.
Nepavykęs santykių perkrovimas
Jeigu pažiūrėtume, kaip J. Bidenas kalbėjo apie Rusiją prieš dvylika metų, tik užėmęs viceprezidento kabinetą vakariniame Baltųjų rūmų sparne, ir kaip jo požiūris kito bėgant kadencijai, pamatytume nemažą kontrastą.
2008 m. liepą, kai J. Bidenas dar nebuvo viceprezidentas, o užėmė Senato užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, jis kreipėsi į Didžiojo aštuoneto valstybes prašydamas jų bandyti siekti konstruktyvesnių santykių su Rusija. J. Bidenas manė, kad bandymas megzti glaudesnius santykius su Rusija paskatins ją elgtis pagal Didžiajam aštuonetui svarbiausius principus – tarptautinis saugumas, ekonominis stabilumas ir demokratija.
J. Bidenas buvo ir vienas svarbiausių JAV santykių su Rusija perkrovimo architektų. B. Obama pirmosios kadencijos pradžioje bandė į Rusiją žvelgti labiau kaip į galimą strateginę partnerę nei konkurentę. Visgi tiek B. Obama, tiek J. Bidenas, tiek visa administracija netrukus suprato, kad nusprendė eiti su velniu obuoliauti.
Krymo okupacija, karas Rytų Ukrainoje, Malaizijos oro linijų skrydžio 17 numušimas virš Donecko srities tiek Baltiesiems rūmams, tiek visam pasauliui parodė, kad Rusija nesivadovaus principu užtikrinti tarptautinį saugumą ir demokratiją.
Praėjus dešimtmečiui po kreipimosi į Didžiojo aštuoneto valstybes, J. Bidenas, tuo metu jau baigęs savo kaip viceprezidento kadenciją, Rusiją įvardijo kaip kleptokratišką, nacionalistinę, populistinę valstybę, kurią jis laiko grėsme Vakarų demokratijos išlikimui.
„Manau, kad jau antrojoje Baracko Obamos kadencijoje buvo suvokta, kad perkrovimas yra gerokai mažiau ambicingas negu buvo tikimąsi iš pradžių. Teko priimti sprendimus, tokius kaip NATO priešakinio bataliono siuntimas į Baltijos šalis ir panašūs dalykai, kurie rodė, kad atsitraukiama nuo perkrovimo, nes iš Rusijos pusės nėra jokio pozityvaus signalo, kad tai galėtų tęstis“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.
Pasak jo, signalų, kad bus vėl bandoma perkrauti santykius su Rusija, nėra. Visgi, L. Kojalos nuomone, J. Bideno administracija gali ieškoti sričių, kuriose bendradarbiavimas su Kremliumi yra įmanomas ir net būtinas. Politologo teigimu, J. Bidenas apie glaudesnį kontaktą su Rusija užsimena kalbėdamas apie „Atviro dangaus“ susitarimą, prie kurio JAV galbūt sugrįžtų, taip pat kalbėdamas apie branduolinio ginklo susitarimą ir jo atnaujinimą.
„Gali būti tokių nišų, kuriose tas bendradarbiavimas vyks. Bet, kad santykiai galėtų būti ženkliai gerėjantys ir, kad įvyks apskritai koks nors esmingas Jungtinių Valstijų užsienio politikos pokytis Rusijos atžvilgiu, pagrindo manyti tikrai nėra“, – įsitikinęs L. Kojala.
Pasigirsta siūlymų suartėti su Rusija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas naujienų portalui tv3.lt teigė besitikintis, kad J. Bidenas antrą kartą nemėgins suartėti su Rusija.
Visgi, kalbos apie reikalingumą suartėti su Rusija po truputį garsėja. Neseniai pasirodžiusi analitinė studija „Ekspertų dialogo rekomendacijos: NATO-Rusijos karinių rizikų deeskalacija“ siūlo įtampos su Rusija mažinimo planą. Tarp dokumentą rengusių ekspertų galime išvysti ir buvusio užsienio reikalų ministro, dabar „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nario Vygaudo Ušacko pavardę.
„Joje iš principo yra tam tikro perkrovimo kontūrai. Anaiptol, nenorėčiau sieti tos studijos su Bideno administracija, bet atsiranda tokių idėjų. Dialogas nuskamba. Žinoma, dialogas tarp didžiųjų galių kažkokiam lygmenyje turi būti, dėl to nesiginčysime. <...> Bet Rusija visą laiką įsivaizduos, kad bet koks perkrovimas reikš gyvybinių Rusijos interesų pripažinimą“, – kalbėjo Seimo narys.
L. Kasčiūno nuomone, visiško santykių perkrovimo iš J. Bideno administracijos neturėtume tikėtis, nes, politiko įsitikinimu, naujasis prezidentas ir jo komanda jau turėjo išmokti praeities pamokas. Visgi, NSGK pirmininkas svarsto, kad naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas gali bandyti mažinti kai kurių klausimų eskalaciją.
„Bet nemanau, kad galime kalbėti apie kažkokį perkrovimą, ne tas laikotarpis. Ukraina vis dar yra, niekur nedingusi, Rusijos agresiją besitęsia, kiti agresyvūs veiksmai. Kažkaip nemanau, kad J. Bidenas darys tokį veiksmą“, – samprotavo L. Kasčiūnas.
Rusijai – pažįstamas varžovas
L. Kojalos teigimu, po pasikeitimo JAV prezidento poste, Rusija taip pat žino ko tikėtis iš pažįstamo priešininko.
„Žino, kad tikėtis nereikėtų nieko gero. Didelių lūkesčių nėra, kad pokyčiai Baltuosiuose rūmuose reikštų pokyčius ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Bet tai pirmiausia susiję ne tiek su Jungtinių Valstijų vidaus politikos niuansais ar rinkimų procesais, kiek su pačios Rusijos elgesiu.
Jei keistųsi Rusijos užsienio politika, jei keistųsi jos veiksmai Rytų Ukrainoje, jeigu keistųsi jos veiksmai kalbant apie tokius atvejus kaip Aleksejaus Navalno ir Skripalių nunuodiimai, kaip daugelis kitų incidentų, kurie vyksta metai iš metų ir įtvirtina nuostatą, kad Rusija nesielgia kaip patikima tarptautinių santykių partnerė, tol ir iš JAV joks pokytis nebus sėkmingai įmanomas“, – kalbėjo RESC direktorius.
L. Kojala įsitikinęs, kad JAV nacionalinio saugumo strategijoje, kurią rašys J. Bideno administracija, Rusija ir toliau bus įvardijama kaip strateginė konkurentė, grėsmę kelianti šalis, kaip ta valstybė, kuri yra linkusi destabilizuoti NATO ir jos partneres.
L. Kasčiūnas mano, kad Rusija nepuoselėja tuščių ambicijų susietų su J. Bideno atėjimu į valdžią.
„Bideno administracijoje gali būti daug labiau išreikštas žmogaus teisių akcentas, universalia prasme. Na, su žmogaus teisėmis Rusijoje, kaip žinome, nėra viskas tvarkoje. Gali būti per šitą kampą ir daugiau tokių niuansų, kurie nebus palankūs Rusijai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Už užsienio politikos vairo – Paryžiuje augęs frankofilas
Nuomonę apie Rusiją darbo Baltuosiuose rūmuose metu pakeitė ir Antony‘is Blinkenas. 58 metų niujorkietis sausį taps valstybės sekretoriumi ir bus atsakingas už Jungtinių Valstijų užsienio politiką.
J. Bidenui einant viceprezidento pareigas, A. Blinkenas kurį laiką ėjo jo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, tad buvo vienas iš žmonių, stovėjusių už santykių su Rusija perkrovimo programos. Tačiau prorusiškumu A. Blinkeną apkaltinti sunku – jis buvo ir vienas iš Rusijai po Krymo aneksijos paskelbtų sankcijų architektų.
„Noriu greitai pasakyti, kad prezidentas Bidenas stotų į konfrontaciją su ponu Putinu dėl jo agresijos, o ne skatintų ją“, – taip A. Blinkenas kalbėjo vienoje televizijoje dar prieš J. Bidenui laimint rinkimus.
Visgi izoliacijos Rusijos atžvilgiu iš JAV per artimiausius ketverius metus taip pat neturėtume tikėtis. Būsimasis prezidentas ir jo valstybės sekretorius puikiai supranta, kad be Rusijos neįmanomi kai kurie tarptautiniai susitarimai, ką A. Blinkenas pažymėjo kalbėdamas apie Irano branduolinį susitarimą, kai 2017 metais duotame interviu teigė, kad Rusija buvo patikima partnerė sprendžiant šią problemą ir suvaidino svarbų vaidmenį.
Ko tikrai galime tikėtis tai didesnio dėmesio Europai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Jei D. Trumpo era Baltuosiuose rūmuose buvo palydėta nesibaigiančiais tarptautinių sutarčių nutraukinėjimais ar grasinimais pasitraukti (ką matėme NATO atžvilgiu), tai J. Bidenas ir A. Blinkenas turėtų atnešti ramybės jausmą.
„Mes negalime išspręsti visų pasaulio problemų vieni. Mes turime bendradarbiauti su kitomis valstybėmis“, „Kalbant paprastai, Amerikos žmonės yra saugesni, kai mes turime draugų, partnerių ir sąjungininkų“. Tokių ir panašių citatų galima rasti ne viename viešame A. Blinkeno pasisakyme.
Pats A. Blinkenas nesijaučia svetimas Senajam žemynui. Būdamas devynerių kartu su motina ir patėviu A. Blinkenas persikraustė į Paryžių, iki šiol laisvai kalba ir dalija interviu prancūzų kalba su vos girdimu akcentu.
Frankofilu spaudos kartais vadinamas A. Blineknas Vakarų Europoje gal ir bus sutiktas plačiau išskėstomis rankomis nei jo pirmtakai, bet čia taip pat jo laukia iššūkiai. Europos lyderio regalijas sau besikabinantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas garsiai kalba apie būtinybę stiprinti Europos savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo Amerikos. Visgi A. Blinkenas Europą yra ne kartą įvardijęs kaip gyvybiškai svarbią partnerę.
Amerikos Lietuvoje neturėtų sumažėti
Kalbėdamas apie naujosios JAV administracijos reikšmę NATO aljansui, L. Kojala pažymėjo, kad prie J. Bideno organizacija turėtų būti vokaliai vieningesnė, turėtų būti daugiau simbolinių gestų, rodančių, kad situacija yra daug labiau nuspėjama ir bus daug mažiau dramos.
„Bendra atmosfera bus pozityvesnė. Bet reikia pripažinti, kad per pastaruosius ketverius metus NATO aljansas nepaisant Trumpo retorikos, nepaisant tviterio žinučių, nebuvo nei nusilpęs, nei neefektyvus, netgi priešingai, jis judėjo tomis kryptimis, kurias buvo nusibrėžęs sau judėti. Darbai nebuvo sustoję ir jų nereikės daryti iš naujo. Tiesiog ta geresnė santykių atmosfera leis mums manyti, kad ir politiniame lygmenyje bendradarbiavimas bus sklandesnis“, – kalbėjo L. Kojala.
J. Bidenas tapimas JAV prezidentu gali reikšti ir daugiau dėmesio Baltijos šalims. Dar prieš laimėdamas rinkimus, J. Bidenas pristatė savo viziją santykiuose su Baltijos šalimis.
„Joe Bideno ilgalaikė parama Baltijos šalims ir tikėjimas Amerikos įsipareigojimu mūsų sąjungininkėms sudaro ryškų kontrastą D. Trumpui, abejojančiam NATO svarba, – rašoma vizijoje. – Joe Bidenas tvirtai rems mūsų NATO sąjungininkes, kitaip nei D. Trumpas, keliantis klausimą dėl Aljanso vertingumo ir kartą supainiojęs Baltijos šalis su Balkanais.“
L. Kojalos teigimus, dėmesio Baltijos šalims skyrė ir D. Trumpo administracija, o tas dėmesys susijęs su strateginiais JAV interesais. Tam pritarė ir L. Kasčiūnas.
„Net ir Trumpas, su visa savo asmenine ambicija, unikalumu, originalumu, savarankiškumu, Amerikos politinės tradicijos nepakeitė. Nors ir buvo išsakyta karčių žodžių NATO atžvilgiu, ji tikrai nesusilpnėjo, Vidurio ir Rytų Europos regionas saugesnis, mano požiūriu. <...> Amerikos mūsų regione yra daugiau nei jos buvo prieš ketverius metus“, – kalbėjo konservatorius.
Ir J. Bidenui atėjus į valdžią, L. Kasčiūno nuomone, Amerikos Lietuvoje neturėtų sumažėti. Vienas iš strateginių Lietuvos tikslų – nuolatinio amerikiečių bataliono dislokavimas mūsų šalyje. NSGK pirmininko tvirtinimu, J. Bideno administracijoje yra žmonių, su kuriais galima apie tai kalbėti.
Kad Amerikos regione neturėtų sumažėti sutinka ir L. Kojala, kurio nuomone, prezidento pasikeitimas strateginės JAV politikos nekeičia.
„Daugiau dėmesio gali būti ta prasme, kad bus daugiau pažįstamų veidų, kurie turės tą asmeninį ryšį su Baltijos šalių diplomatais, patys yra buvę Baltijos šalyse, puikiai supranta mūsų geopolitinę situaciją.
Jiems bus nesunku perimti darbus ir tęsti tuos procesus, kurie jau yra įsibėgėję. Tai Lietuvai bus reikšminga tikėtis, kad ir toliau amerikiečių pajėgų skaičius Vidurio ir Rytų Europoje augtų, ar tai būtų Lenkija, ar Baltijos šalys“, – teigė RESC direktorius.
Bidenas gali aktyviau reikštis Baltarusijos klausimu?
Kalbant apie besitęsiančius įvykius Baltarusijoje, L. Kojalos nuomone, J. Bideno administracija į juos įsitrauks aktyviau nei tai darė D. Trumpo kabinetas.
„Mes matėme, kad Trumpas bandė gerinti santykius su Lukašenka dar iki rinkimų, buvo aukšto lygio vizitai. Tačiau, kai prasidėjo protestai, buvo akivaizdu, kad Lukašenka prarado paskutinius legitimumo likučius, ta pozicija tapo pasyvesnė. Tai aišku buvo susiję ir su rinkimų kampanija, bet akivaizdu, kad Baltarusija nebuvo prioritetas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, naujoji JAV valdžia šiam klausimui skirs daugiau dėmesio ir pabrėš tokius aspektus kaip žmogaus teisės, smurto suvaldymas.
„Aišku, kad Baltarusijos situacijos amerikiečiai patys nepakeis ir tas įsitraukimas bus labai ribotas, nes tai nei NATO, nei Europos Sąjungos narė, nei prekyba vykdoma didelėmis apimtimis. Bet, matyt, sankcijos bus griežtinamos ir palaikymas protestuotojams bus vokalesnis“ – svarstė L. Kojala.
„Žmogaus teisių akcentai tikrai bus užryškinti, čia sutinku. Taip pat galime tikėtis sankcijų režimui. Šia prasme galima tikėtis daugiau“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ukrainą gali spausti aktyviau imtis reformų
Nesibaigiančių neramumų Ukrainoje kontekste, L. Kojalos nuomone, daug aktyviau nei pastaraisiais metais spausti dėl šalies vidaus reformomis. Tai gali paskatinti Ukrainos pavadinimo minėjimas J. Bidenui ir jo šeimai ne itin maloniame kontekste.
Nuo 2014 iki 2019 metų, kai jo tėvas buvo JAV viceprezidentas, teisininkas ir lobistas Hunteris Bidenas dirbo ukrainiečių gamtinių dujų kompanijos „Burisma“ valdyboje.
D. Trumpas kaltina J. Bideną, kad jis, kai buvo viceprezidentu, siekė nušalinti Ukrainos vyriausiąjį prokurorą ir taip apsaugoti „Burisma“ bei savo sūnų nuo tyrimo dėl korupcijos.
J. Bidenas yra viešai pripažinęs, kad tikrai spaudė atleisti ukrainiečių prokurorą, tačiau jo nušalinimo taip pat siekė Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tai buvo daroma ne dėl „Burisma“ tyrimo, o dėl to, kad prokuroras buvo laikomas nepakankamai agresyviu kovotoju su korupcija.
Nuo 2019 metų D. Trumpas ir jo sąjungininkai respublikonai puldinėja H. Bideną dėl jo reikalų su Ukraina ir Kinija. Buvo nepatvirtintų pranešimų, kad H. Bideno nešiojamajame kompiuteryje, paliktame vienose Delavero remonto dirbtuvėse, yra inkriminuojančių duomenų. Jokių įrodymų apie padarytus nusikaltimus nepasirodė.
Praėjusių metų liepą, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, D.Trumpas galimai spaudė jį atlikti tyrimą dėl Bidenų šeimos.
L. Kojalos teigimu, J. Bidenas gali siekti parodyti, kad bet kokie veiksmai su Ukraina pirmiausiai sietini su skaidrumu ir su šios šalies demokratinių institucijų stiprinimu. L. Kasčiūno nuomone, sulig J. Bideno atėjimu į valdžią, didelio proveržio Ukrainos įvykiuose tikėtis nereikėtų.
„Sunku bus, bet nematau prielaidų galvoti, kas bus daroma mažiau nei iki šiol. Kas daugiau? NATO narystės perspektyva? Gal, tikėkimės, norėčiau tikėtis, kad taip bus, bet nesu tikras“, – samprotavo L. Kasčiūnas.
Amerikos politikos mohikanas Josepho R. Bideno jaunesniojo (pilnas J. Bideno vardas) inauguracija vyks sausio 20 d. Nuo tos akimirkos, kai prisieks padėjęs ranką ant JAV konstitucijos, jis įeis į istoriją ne tik kaip 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas, bet ir kaip vyriausias šias pareigas pradėjęs eiti asmuo.
