Devynios valstybės – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – 2016 metų pradžioje turėjo 15 395 branduolines kovines galvutes, kurių 4 120 buvo dislokuotos operatyviniu režimu, sakoma metinėje SIPRI ataskaitoje.
2015 metų pradžioje šis skaičius buvo 15 850.
„Pasauliniai branduolinių ginklų aprašai mažėja nuo beveik 70 tūkst. branduolinių kovinių galvučių piko 9-ojo dešimtmečio viduryje. Šį mažėjimą pirmiausia nulėmė sumažinimai Rusijos ir JAV branduolinėse pajėgose“, – ataskaitoje rašė tyrėjai Shannonas Kile ir Hansas Kristensenas.
Branduolinių arsenalų mažėjimą nulėmė trys nuo 1991 metų pasirašyti susitarimai dėl ginkluotės apribojimo, taip pat dviejų branduolinių supervalstybių vienašališki žingsniai mažinant branduolinių kovinių galvučių skaičių.
„Tačiau mažinimo tempas, regis, lėtėja, palyginti su situacija prieš dešimtmetį, ir nei Rusija, nei JAV... savo dislokuotose strateginėse branduolinėse pajėgose neįvykdė reikšmingų sumažinimų nuo tada, kai buvo pasirašyta naujoji dvišalė START (Strateginės ginkluotės mažinimo) sutartis“, – rašoma SIPRI ataskaitoje.
Atnaujinta START sutartis įsigaliojo 2011 metais.
SIPRI duomenimis, Rusija šių metų pradžioje turėjo 7 290 branduolinių kovinių galvučių, Jungtinės Valstijos – 7 tūkst., o abiejų šalių turimi branduoliniai ginklai sudaro 93 proc. viso pasaulio branduolinio arsenalo.
Po jų eina Prancūzija (300 branduolinių kovinių galvučių), Kinija (260), Didžioji Britanija (215), Pakistanas (110-130), Indija (100-120), Izraelis (80) ir Šiaurės Korėja (10).
Duomenys apie uždarą Šiaurės Korėją nėra patikimi, todėl nėra įtraukti į bendrą rodiklį.
SIPRI reziumavo, kad pasauliniu mastu „perspektyvos dėl realios pažangos siekiant branduolinio nusiginklavimo tebėra niūrios“.
