J.Kerry, kalbėdamas po derybų su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu per saugumo susitikimą Brunėjuje, sakė, kad "mes abu sutinkame, jog ta konferencija turėtų įvykti anksčiau, o ne vėliau", siekiant rasti taikų sprendinį Sirijos pilietiniam karui.
Tačiau jis pridūrė, kad konferencija, kurią iš pradžių planuota surengti birželį, negalės įvykti šį mėnesį dėl JAV ir Rusijos susitikimų ir kad "rugpjūtis labai sudėtingas europiečiams bei kitiems", tikriausiai turėdamas omenyje vasaros atostogas.
"Ji gali įvykti kažkada vėliau", - nurodė J.Kerry, komentuodamas galimą konferencijos datą.
J.Kerry baigia 12 dienų kelionę, per kurią jis stengėsi koordinuoti sunitiškų arabų valstybių ir europiečių palaikymą Sirijos sukilėliams, siekiantiems nuversti prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) per konfliktą, nusinešusį jau apie 100 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija ir Iranas yra pagrindinės tarptautinės jėgos, palaikančios B.al Assadą - sekuliarų lyderį, priklausantį alavitų bendruomenei.
J.Kerry sakė, kad per paskutinę taikos konferenciją Ženevoje 2012-ųjų birželį jiedu su S.Lavrovu buvo vienos nuomonės, jog geriausias sprendimas Sirijai yra politinis pereinamasis laikotarpis, kai režimas ir opozicija išrinktų savo narius į laikinąją vyriausybę.
"Sutarėme, kad mes abu rimtai - labiau nei rimtai - esame įsipareigoję Ženevos procesui", - aiškino jis.
Tačiau diplomatinis sprendimas atrodo mažiau priimtinas glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis palaikančioms monarchijoms - Katarui ir Saudo Arabijai, kurios pasisako už B.al Assado sutriuškinimą.
J.Kerry anksčiau ragino labiau palaikyti sukilėlius, siekiant pusiausvyros tame konflikte, argumentuodamas, jog B.al Assadas nesutiks derėtis, jeigu įžvelgtų karinės pergalės galimybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
