JAV ambasadorės Anne E. Derses kalba, pasakyta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute 2010 m. kovo 25 d.
Pirma, norėčiau papasakoti apie Jungtinių Amerikos Valstijų požiūrį į mūsų santykius. Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvą laiko viena iš stipriausių partnerių ir sąjungininkių regione ir visame pasaulyje. Mūsų santykiai artimi, pagrįsti bendradarbiavimu, produktyvūs ir abipusiškai naudingi. Ši draugystė turi pagrįstų priežasčių. Svarbiausia tai, kad mūsų santykiai grindžiami bendromis vertybėmis, abipuse pagarba ir bendrais interesais.
Abi šalys gimė kovoje su priespauda – kovoje, kurią pakurstė atsidavimas laisvei, demokratijos principams ir vertybėms bei žmogaus teisėms. Metų metus mes drauge gynėme ir puoselėjome šias vertybes. 1940 m. liepos 23 d. tuometinis JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Sumneras Wellesas paskelbė, kad JAV nepripažįsta priverstinio Baltijos šalių prijungimo prie Sovietų Sąjungos. Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi šios nepripažinimo politikos ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybę penkiasdešimt vienerius metus.
Tvirtas Jungtinių Amerikos Valstijų pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai ilgais Šaltojo karo metais – turbūt geriausiai iliustruojamas 1987 m. Ronaldo Reagano reikalavimu Sovietų Sąjungos Generaliniam Sekretoriui Gorbačiovui „nugriauti tą sieną“ – padėjo sudaryti sąlygas drąsiems Lietuvos patriotams pirmiesiems atgauti laisvę ir parodyti kelią kitiems.
Kai atgavote nepriklausomybę, amerikiečiai džiaugėsi kartu su jumis. Jungtinės Amerikos Valstijos labai palaikė jūsų pastangas išsaugoti laisvę ateities kartoms įstojant į ES ir NATO – Europos saugumo, stabilumo ir klestėjimo tvirtoves. Lietuva šiemet dar kartą švenčia 20 metines kaip nepriklausoma šalis ir daugiau nei pusės dešimtmečio sukaktį kaip vis įtakingesnė NATO ir ES narė. Tai didžiulis pasiekimas ir galime didžiuotis, kad esame jo įgyvendinimo partneriai.
Nors kai kas tikėjosi, kad Šaltojo karo pabaiga taps „istorijos pabaiga“ ir paskelbs naujos taikios eros pradžia, dabar tarptautinė padėtis vėl sudėtinga ir kelianti iššūkių. Patekome į naują tarpnacionalinių, daugiapolių grėsmių erą ir atsiradus šių naujų grėsmių būtina rasti naujų būdų užtikrinti saugumą. Ekonominiu požiūriu tik pradedame kilti iš didžiausios ekonominės krizės nuo Didžiosios depresijos laikų ir dar turime daug nuveikti, kad paskatintume ir palaikytume atsigavimą ir jis taptų realus žmonių gyvenime ir šalyje, ir visame pasaulyje. Darbas, kuriuo siekiama užtikrinti laisvę ir demokratines vertybes visoje Europoje, dar nebaigtas. Norint išlaikyti ir plėsti pokariu Europoje pasiektą puikią pažangą, reikia naujos vizijos ir energijos. Pati ES išgyvena istorinių ir struktūrinių pokyčių. Palaikome šiuos pokyčius, jie, mūsų nuomone, Europą padarys dar stipresne JAV partnere, tačiau visi turės prie jų prisitaikyti.
Ir Lietuvoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nauji šalių vadovai kuria ir vykdo politiką, padėsiančią susidoroti su naujais iššūkiais. Jaunų žmonių kartos, kurios neturi tiesioginės ir asmeninės Šaltojo karo patirties, siekia tapti lyderėmis abiejose šalyse. Tikslai, kuriais vadovavomės bendradarbiaudami pagal Baltijos chartiją Lietuvai atgavus nepriklausomybę – padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims kelyje į Europos ir Atlanto integraciją, didžiąja dalimi pasiekti. Taigi dvišaliai santykiai taip pat perėjo į naują svarbų santykių etapą, kuriame, kaip praėjusį rudenį Bukarešte teigė viceprezidentas Bidenas, JAV ir demokratinių partnerių regione, taip pat ir Lietuvos, nebeklausiame, „ką JAV gali dėl jūsų padaryti“, bet „ką galime padaryti kartu“ – kaip lygūs partneriai, pasirengę susidurti su bendrais iššūkiais.
Taigi, kaip šioje naujoje eroje turėtume gerinti ir plėsti bendradarbiavimą? Kokia nauja vizija turėtume vadovautis? Pateiksiu idėjų trijose pagrindinėse mūsų santykių srityse: saugumo ir politinės partnerystės, ryšių tarp žmonių (taip pat komercinių ryšių) stiprinimo ir įsipareigojimo skatinti demokratiją ir žmogaus teises savo šalyje bei užsienyje. Po to tikiuosi diskusijos.
Pradėsiu nuo esminio saugumo klausimo, nes saugumas dažnai yra svarbiausias diskusijose su Lietuvos kolegomis kylantis klausimas kalbant apie santykius su JAV. Norėčiau pasakyti labai aiškiai. Jungtinės Amerikos Valstijos yra įsipareigojusios ginti Lietuvą. Mes turime puikią saugumo partnerystę – ir dvišalę, ir kaip artimos NATO sąjungininkės. Esame įsipareigoję palaikyti ir stiprinti šią partnerystę. Valstybės sekretorė Clinton Atlanto Taryboje neseniai pasakė: „Noriu tvirtai užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra įsipareigojusios gerbti NATO sutarties 5 straipsnį. Joks sąjungininkas ar priešas neturi abejoti mūsų apsisprendimu šiuo klausimu. Tai pagrindinis Aljanso principas ir įsipareigojimas, kurio nepaveiks laikas.“
Jungtinės Amerikos Valstijos šiuos žodžius grindžia ne tik valstybės įsipareigojimu išlaikyti kuo mažesnes gynybos pajėgas, bet ir siekiu stiprinti patį NATO. Praėjusį balandį Strasbūre ir Kėlyje prezidentas Obama pristatė JAV politiką ir teigė: „privalome užtikrinti, jog NATO būtų pasirengusi ir pajėgi duoti atkirtį šios naujos eros grėsmėms ir iššūkiams.“ Šių metų vasario 23 d. gynybos sekretorius Robertas Gatesas Vašingtone išsamiai paaiškino, kad būtina rimta operacinė ir institucinė NATO reforma ir gerokai didesni NATO ištekliai, ir NATO strateginės koncepcijos seminaro dalyviams priminė, jog „NATO nėra ir neturėtų būti vien tik kalbos... Tai – karinis aljansas, turintis realius įsipareigojimus pasauliui, kurių pasekmės gali reikšti gyvybę ar mirtį“, todėl NATO privalo turėti priemonių palaikyti tuos įsipareigojimus. Sekretorius Gatesas pabrėžė, jog nauja NATO strateginė koncepcija, kuri bus baigta šiais metais, „turi aiškiai rodyti, kad 5 straipsnis reiškia tai, kas jame ir sakoma: puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus. Koncepcija taip pat turėtų dar labiau padidinti 5 straipsnio patikimumą griežtai įsipareigojant didinti nenorą pulti taikant tinkamą nenumatytų atvejų planavimą, karines pratybas ir pajėgų plėtrą.“
Šių bendrų pastangų sustiprinti nenorą pulti kontekste Jungtinės Amerikos Valstijos praėjusią vasarą pasiūlė naują ir patobulintą raketinės gynybos būdą. Naudojant patikrintas technologijas ir mobiliąsias platformas, šis naujas būdas suteiks geresnių gynybos nuo esamos grėsmės galimybių per daug trumpesnį laikotarpį ir didesnėje geografinėje teritorijoje nei ankstesnis planas. Tai apčiuopiamas JAV indėlis į NATO kolektyvinės gynybos misiją ir mūsų įsipareigojimo laikytis 5 straipsnio įsipareigojimų išraiška.
Lietuva taip pat rimtai priima NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, ką jūs aiškiai parodėte Afganistane. Pagal santykį su gyventojų skaičiumi ir BVP, Lietuvos indėlis Afganistane yra vienas iš įspūdingiausių NATO. Dėkojame visiems lietuviams už šalies indėlį atkuriant taiką ir užtikrinant laisvę toje šalyje. Turėjau garbės lankytis Afganistane su Lietuvos grupe kadencijos pradžioje ir savo akimis pamatyti jūsų indėlį. Buvo malonu matyti, kad JAV darbuotojai, ir kariai, ir civiliai, dirba petys į petį su Lietuvos pajėgomis Goro provincijos atkūrimo grupėje. Mes toliau stipriname partnerystę Goro provincijoje. Į provincijos atkūrimo grupę paskyrėme naują JAV Vyriausybės žemės ūkio ekspertą ir pagal Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės partnerystės programą rengiame bendrą JAV ir Lietuvos policijos rengimo grupę, kuri bus dislokuota Goro provincijoje. Ateityje ieškosime ir kitų būdų stiprinti mūsų bendradarbiavimą Afganistane siekiant bendrų tikslų.
JAV taip pat palaiko NATO Baltijos oro policijos misijos tęstinumą tiek, kiek to reikės. Tai dar viena NATO įsipareigojimo Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui išraiška. Trečiasis JAV naikintuvų rotacijos etapas truks nuo kito rugsėjo iki gruodžio mėn.
Esame stiprūs saugumo partneriai ir dvišaliuose santykiuose, ir NATO. Kartu su Lietuva dalyvaujame įvairiuose regioniniuose ir dvišaliuose mokymuose ir pratybose. Vien šiais metais numatomos ketverios didelės pratybos: „Baltijos šeimininkas“ („Baltic Host“), „Baltijos operacijos“ („Baltops“), „Kardo kirtis“ („Saber Strike“) ir „Šakalo akmuo“ („Jackal Stone“). JAV Lietuvai skyrė daugiau nei 75 milijonus dolerių įranga ir mokymais ir pardavė pažangių ginklų sistemų, įskaitant „Javelin“ prieštankines ir „Stinger“ priešlėktuvines sistemas. Mūsų laivai – fregatos „USS Doyle“ ir „USS Hall“, dislokuojamas jūrų laivas „USNS Bobo“ ir šeštosios flotilės flagmanas „USS Mt. Whitney“ 2009 m. – reguliariai lankosi Klaipėdos uoste.
Palaikome aktyvų dialogą tarp kariuomenės vadų – vien praėjusiais metais organizavome JAV kariuomenės Europoje vadų, specialiųjų operacijų dalinio Europoje vadų, tarptautinių reikalų sekretoriaus asistento gynybai ir kitus vizitus Lietuvoje. 2009 m. ir 2010 m. Lietuvos krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės vadas susitiko su kolegomis Vašingtone išsamaus aptarimo tikslais. Esame įsipareigoję palaikyti tvirtus saugumo ryšius ir dvišaliuose santykiuose, ir NATO. Netrukus tikimės paskelbti papildomus vadovų ir laivų vizitus šiais metais.
Toks yra esamas ir būsimas JAV indėlis siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą.
Kalbant apie saugumą su kolegomis Lietuvoje, manęs dažnai klausiama apie Obamos administracijos požiūrį į santykius su Rusija, todėl norėčiau tarti žodį ir apie tai.
Kaip prezidentas Obama teigė savo inauguracinėje kalboje ir valstybės sekretorė Clinton liepos mėnesį detaliau išdėstė Užsienio santykių tarybai, Jungtinės Amerikos Valstijos yra įsipareigojusios bendradarbiauti su visomis šalimis, įskaitant tas, su kuriomis nesutariame. Manome, kad bendradarbiavimas yra naudingas mūsų interesams ir leidžia geriau vadovauti tose srityse visame pasaulyje, kur būtinas mūsų vadovavimas. Svarbu suprasti, kad bendradarbiavimo paties savaime nelaikome tikslu, o tik priemone tikslo – konkrečių rezultatų srityse, kuriose mūsų bendros pastangos bus naudingos abiem šalims ir pasauliui – siekimo priemone. Lygiai taip pat svarbu, kad dėl bendradarbiavimo nebus aukojami mūsų principai ir sąjungininkai.
Šiame kontekste vykdome santykių su Rusija „atgaivinimo“ strategiją. Bendradarbiaudami su Rusija, įskaitant Dvišalę prezidentinę komisiją, vis efektyviau siekiame pasaulinių tikslų: skatinti nusiginklavimą ir didinti atominį saugumą, kovoti su prekyba narkotikais ir žmonėmis, remti operacijas Afganistane ir pasipriešinti Irano grėsmei. Siekiame sukurti tokius NATO ir Rusijos santykius, kurie duotų konkrečių rezultatų ir suartintų NATO su Rusija, įskaitant raketinę gynybą ir ginklavimosi kontrolę.
Kartu išliekame realistai. Žinant mūsų istoriją, patirtį ir perspektyvas, JAV ir Rusijos interesai ne visada sutampa. Negalime sutarti visais klausimais. Mūsų ir Rusijos požiūris į kai kuriuos svarbius principinius klausimus iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, mes palaikome visų valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir atmetame įtakos zonų sąvoką. Ir toliau spausime Rusiją, kad ji vykdytų įsipareigojimus Gruzijai. Rusijos naujojoje karinėje doktrinoje teigiama, kad NATO plėtra ir pasaulinė veikla kelia karinę grėsmę Rusijai. Mes, priešingai, manome, kad ir ES, ir NATO plėtra – taikos, stabilumo ir klestėjimo plėtra Europoje – padidino ir Rusijos saugumą ir gerovę. Be to, visos šalys turi teisę spręsti dėl savo ateities ir į kokias sąjungas jungtis, o NATO durys visuomet atviros norintiems ir galintiems laikytis Aljanso sąlygų. Mes tikime, kad Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartis, yra kertinis jungtinių pajėgų kontrolės, skaidrumo ir pasitikėjimo akmuo, todėl mes turime dirbti, kad užtikrintume, kad ji liks tokia ir ateityje.
Kalbant apie Rusijos pasiūlymus dėl Europos saugumo, manome, kad juose yra konstruktyvių minčių, ir esame pasirengę rimtai bendradarbiauti su Rusija šiuo svarbiu klausimu, bet tik tam skirtuose susitikimuose – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE), NATO ir Rusijos tarybos. Taip pat norime, kad Rusija vadovautųsi žmogaus teisių ir asmens laisvių principais ir vertybėmis, kurių Rusija įsipareigojo laikytis priimdama NATO ir Rusijos steigimo aktą.
Iš šių pavyzdžių matyti, kad su Rusija turime svarbių skirtumų. Tačiau esame įsipareigoję bendradarbiauti siekiant rezultatų ir konstruktyviai sprendžiant tarpusavio skirtumus, neaukodami savo principų.
Manęs taip pat dažnai klausia, kaip Lietuvos, kaip aktyvios ir įtakingos Europos Sąjungos narės, reikšmingumo augimas veikia JAV ir Lietuvos partnerystę. Atsakymas paprastas. Lietuvos narystė ES stiprina mūsų santykius. Europos Sąjunga yra pagrindinė pasaulinė JAV partnerė. Turime bendrą istoriją, vertybes, plačiausią komercinių ryšių ir žmonių tarpusavio ryšių tinklą pasaulyje ir norime kuo labiau stiprinti šiuos santykius. Dirbdami kartu, įgyjame didžiulę pasaulinę galią siekti gėrio. Lietuvos narystė praturtina ES ir dėl to Sąjunga tampa dar geresne JAV partnere. Šiuo metu su Lietuvos atstovais bendradarbiaujame intensyviau nei kada nors anksčiau ne tik dvišaliais klausimais, aktualiais Vašingtonui ir Vilniui, bet ir visais klausimais, kylančiais tarp JAV ir ES Briuselyje ir Strasbūre.
Šis naujas bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir JAV lygmuo suteikia naujų galimybių suartinti amerikiečius ir lietuvius. Jis taip pat teikia naujų iššūkių išsaugoti jau užmegztus istoriškai stiprius ryšius. Čia paliečiame antrąją temą: kaip stiprinti ryšius tarp lietuvių ir amerikiečių.
Mano minėtos galimybės atsiranda iš dalies dėl lengvesnio lietuvių įvažiavimo į JAV. Džiaugiausi, kad Lietuva 2008 m. prisijungė prie JAV bevizio režimo programos. Dėl šio svarbaus žingsnio padaugėjo verslo ir turizmo kelionių į JAV, skatinančių stipresnius ryšius tarp žmonių – vien praėjusiais metais kelionių skaičius išaugo 40 procentų. Atsigaunant ekonomikai tikiuosi, kad dar daugiau lietuvių keliaus į JAV.
JAV taip pat siekė užmegzti artimesnius ryšius tarp žmonių per studijų JAV programas, mokytojų mainų programas, įskaitant prestižinę „Fulbright“ programą, ir universitetų partnerystę. Praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų šias svarbias programas reikia persvarstyti, atgaivinti ir išplėsti, priartinti prie tokio lygmens, kokį turime su kitomis ES partnerėmis. Universitetų partnerystė efektyvi tik dedant piliečių ir fakultetų pastangas, bet jų nauda sėkmės atveju yra neįkainojama: platesnės mainų programos, bendri tyrimai ir ilgalaikiai ryšiai. Su suinteresuotais Lietuvos gyventojais ketiname kartu kurti šią partnerystę ir formuoti tvirtą JAV mainų programų absolventų tinklą Lietuvoje.
Kalbant apie mainų programas, yra viena sritis, kuriai norėčiau skirti daugiau dėmesio – tai vyresniųjų klasių mokinių mainų programos. Viena iš geriausių investicijų į ilgalaikius ir sveikus dvišalius santykius ir patikrintas būdas kurti ilgalaikį bendradarbiavimą tarp JAV ir Lietuvos mokyklų, bendruomenių ir jaunimo kartų – vyresniųjų klasių mokinių, besimokančių šalių partnerių mokyklose, skaičiaus didinimas. Dalijimasis patirtimi vyresniosiose klasėse turi didžiausią teigiamą ilgalaikę įtaką skatinant savitarpio supratimą ir bendras vertybes, nuostabiai ir iš esmės keičiant programų dalyvių gyvenimą.
Kalbu iš patirties, nes būdama šešiolikos metų per mokyklos mainų programą pirmą kartą išvykau į užsienį gyventi nuostabioje prancūzų šeimoje ir mokytis prancūzų kalbos Prancūzijoje. Ši puiki patirtis praplėtė mano žinias, požiūrį ir įgūdžius ir nukreipė mane diplomatinio darbo savo šaliai keliu. Šiuo metu nagrinėju keletą daug žadančių būdų padidinti vyresniųjų klasių mokinių, dalyvaujančių mainų programose, skaičių. Netrukus aš imsiu ieškoti paramos mainų programoms plėtoti iš JAV ir Lietuvos partnerių, kurie, kaip ir aš, mano, kad platesnės vyresniųjų klasių mainų programos yra svarbi investicija į mūsų santykių ateitį, ir nori jas remti.
O kaip dėl komercinių ryšių, kai pradedame matyti ženklus, jog kylame iš pasaulinės ekonominės krizės? JAV ir Lietuva sunkiai dirba, kad atsigautų. Abi šalys neseniai pradėjo naujas programas, kurios turėtų padidinti investicijas, eksportą, augimą ir darbo vietų skaičių, iš esmės reformuoti ir pakeisti mūsų ekonomiką XXI amžiuje. Šios programos teikia naujų, reikšmingų komercinių galimybių.
Esame ilgalaikės strateginės partnerės, tad drauge iniciatyviai dirbsime, kad rastume būdų paskatinti prekybą ir investicijas, labiau suartinti mūsų ekonomiką ir žmones. Su kolegomis Vilniuje ir Vašingtone sieksime nustatyti naujas vilčių teikiančias komercines perspektyvas, atkreipti į jas įmonių dėmesį, palengvinti verslo ir įmonių pastangas plėsti dvišalę prekybą ir investicijas. Ministras pirmininkas Kubilius pradėjo šį procesą vizitu Jungtinėse Amerikos Valstijose šį rudenį ir aš nekantrauju jį tęsti. Turėsime svarbią galimybę, kai balandžio 15–16 d. Lietuvoje lankysis JAV Komercijos departamento sekretoriaus asistento pavaduotojas Juan Verde, atsakingas už JAV komercinius ryšius su Europa ir Eurazija. Tikiu, kad jam padarys įspūdį galimybės, atsiveriančios čia.
Kai Seimas ratifikuos naują dvišalę Mokslo ir technologijų sutartį, atsiras dar daugiau galimybių stiprinti mūsų bendradarbiavimą mokslo, švietimo ir verslo srityse.
Savo kalbą norėčiau baigti ten, kur ir pradėjau – ties trečiuoju ir svarbiausiu klausimu: bendromis demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, kurios mus sieja dabar ir sies ateityje. Jungtinės Amerikos Valstijos turi stipriausius ryšius su tomis šalimis, su kuriomis jas sieja ne tik interesai, bet ir vertybės. Lietuvos meilė laisvei yra puikus to pavyzdys.
Visi esame girdėję garsiąją Winstono Churchillio sentenciją, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas. Jis teisus – demokratija dažnai yra keblus, lėtas, kaprizingas ir sunkus valdymo būdas. Bet kadangi demokratija atspindi žmonių valią, yra grindžiama teise, o ne klystančių žmonių užgaidomis, ir reikalauja vadovų atsiskaityti žmonėms, tai – geriausia esamos asmens laisvės garantija.
Demokratija yra reikli valdymo forma taip pat ir dėl kitos priežasties. Demokratinės vertybės ir pagarba žmogaus teisėms nėra natūraliai atsirandantys reiškiniai. Jų palaikymas net ir brandžiose demokratinėse sistemose reikalauja nuolatinio darbo. Demokratijos sėkmei reikalingi stiprūs ir šviesūs vadovai vyriausybėje ir visuomenėje ir sąmoningi piliečiai, kad kiekvieną dieną būtų palaikomos ir plečiamos demokratinės vertybės ir žmogaus teisės. Demokratinių vertybių turi būti mokoma mokyklose, jos turi būti įtvirtinamos namuose ir remiamos stiprios teisinės bazės bei demokratinės institucijos. Demokratinės vyriausybės ir visuomenės turi aktyviai siekti įgyvendinti žmogaus teisių užtikrinamą pažadą – lygios teisės kiekvienam.
Dėl šios priežasties šiandien yra svarbi Amerikos istorijos diena, 1965-ųjų metų kovo 25-ą dieną Dr, Martin Luther King išvedė tūkstančius žmonių į gatves Montgomeryje, Alabamoje palaikyti pilietines teises. 1965 kovo įvykiai buvo Amerikos pilietinių teisių judėjimo kulminacija, kurios rezultatu tapo istorinis Balsavimo teisės aktas.
Amerikoje daugelį metų dirbame, siekdami ištaisyti vieną iš tamsiausių Amerikos demokratijos dėmių – vergovės ir rasizmo paveldą. Daugelis laisvei atsidavusių amerikiečių, kaip ir Dr. King,dirbo nuo pat valstybės įkūrimo, kad ištaisytų šį blogį. Kiti jiems prieštaravo. Šiuo klausimu mūsų tauta ir visuomenė buvo draskoma daugelį dešimtmečių. Kova kartais buvo smurtinė ir dėl jos žuvo daugybė amerikiečių – ir ne tik Pilietinio karo metu. Tačiau nenuilstamas paprastų piliečių darbas ir principinės jų išrinktų vadovų nuostatos leido laimėti. 2008 m. rinkimų naktį, kai buvo išrinktas, pirmasis mūsų afroamerikietis prezidentas Barackas Obama kalbėjo: „Jei dar kas nors abejoja, kad Amerika yra šalis, kurioje viskas įmanoma, svarsto, ar Steigėjų svajonės tebegyvuoja mūsų laikais, abejoja mūsų demokratiškumo galia, šiandien jie gauna atsakymą... tai yra tikroji Amerikos dvasia... Amerika gali keistis. Mūsų sąjunga gali tobulėti.“
Kaip tauta, didžiuojamės šiuo istoriniu žingsniu, tačiau neturime iliuzijų, kad demokratijos tobulinimo darbas yra baigtas. Dedame pastangas, kad žmogaus teisių pažadas užtikrinti lygias teises kiekvienam būtų realus. Ir mes norime dirbti kartu su demokratiškais partneriai, tokiais kaip Lietuva, kad paskleistume laisvės privalumus ir kitose šalyse.
Pavyzdžiui, ir užsienio, ir vidaus reikaluose prezidentas Obama ir valstybės sekretorė Clinton moterų teises (į išsilavinimą ir sveikatą, lygias įsidarbinimo ir užmokesčio galimybes, gyvenimą be baimės, diskriminacijos ir smurto, taip pat namuose) laiko vienomis iš prioritetinių šalies darbotvarkėje. Galios didinti ir panaudoti savo potencialą suteikimas moterims ir mergaitėms yra esminis dalykas abiejų šalių ateičiai. Žinome, kad sėkmingos šalys yra tos, kurios visiškai išnaudoja visų piliečių talentus – moterų ir mergaičių taip pat, kaip vyrų ir berniukų. Turėjau garbę susitikti su moterų organizacijų atstovėmis iš visos Lietuvos, atliekančiomis šiuo požiūriu svarbų darbą, ir tikiuosi dirbti su jomis ir ateityje.
JAV taip pat jaučiasi pagerbta, kad Lietuva, būdama Demokratijų bendrijos pirmininkė, pakvietė kartu pirmininkauti naujai lyčių lygybės ir moterų teisių darbo grupei. Melanne Verveer, pirmoji Jungtinių Valstijų ambasadorė ypatingiems pavedimams pasauliniais moterų reikalais, lankysis Vilniuje balandžio mėnesį ir padės pradėti šią programą.
Prezidentas Obama taip pat pabrėžė pažangos, siekiant įgyvendinti žmogaus teisių pažadą visai Amerikos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenei, svarbą. 2009 m., skelbdamas birželio mėnesį Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų išdidumo mėnesiu JAV, prezidentas Obama pakvietė visus amerikiečius „dirbti drauge, skatinant lygias teises visiems, nepaisant seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės,... ir atsigręžti prieš išankstinę neigiamą nuomonę ir diskriminaciją, kad ir kur ji pasireikštų.“
Prezidentas Obama žengė šį žingsnį ir pripažino, kad socialinės, religinės ir kitos problemos, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe, yra opios šalies ir visuomenės problemos – lygiai taip pat Lietuvoje. Žmonių požiūriai yra įvairūs. Tačiau gyvendami šiuolaikiškoje demokratijoje visi sutinkame, kad kiekvienas pilietis turi teisę pasirinkti savo kelią ir gyventi be priekabiavimo, diskriminacijos ir smurto. Kiekvienas pilietis turi teisę taikiai bendrauti, susiburti į grupes ir išreikšti savo požiūrį, nors kiti galbūt su juo ar ja nesutinka. Todėl pritariame Vilniaus savivaldybės sprendimui šiemet suteikti leidimą Baltijos gėjų paradui. Šis sprendimas puikiai iliustruoja pagarbą tolerancijai, įvairovei ir žmogaus teisėms.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva taip pat yra partnerės kovoje su antisemitizmu ir siekiuose atkreipti dėmesį į holokausto palikimą. Bendradarbiaudami Tarptautinėje darbo grupėje dėl holokausto ir 1997 m. Londono konferencijoje pradėto „nacių aukso“ procese, siekiame įgyvendinti turto sugrąžinimo ir kompensavimo įsipareigojimus ir užsiimame tyrimais, švietimu ir atminimo propagavimu, kad ateities kartos suvoktų baisias netolerancijos ir neapykantos pasekmes ir garantuotų, kad tokia tragedija niekuomet nepasikartos. Tikiuosi, kad mūsų bendros pastangos šioje srityje taps intensyvesnės, ypač švietimo apie holokaustą srityje, ir esu dėkinga Švietimo ministerijai, Tarptautinei komisijai, Žydų bendruomenei ir Tolerancijos centrui už paramą rengiant naujas iniciatyvas. Jungtinių Amerikos Valstijų specialioji kovos su antisemitizmu pasiuntinė Hannah Rosenthal lankysis Lietuvoje balandžio mėnesį ir tirs tolesnio bendradarbiavimo galimybes.
Lietuva visame pasaulyje pripažįstama dėl dėmesio, skiriamo esminių žmogaus teisių klausimams užsienio politikoje. Lietuva tvirtai remia nepriklausomybės siekiančias Rytų kaimynes, įskaitant Gruziją, Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją. Lietuva deda neeilines pastangas suteikdama naują impulsą Demokratijų bendrijai, tame tarpe įsteigdama naują organizacijos parlamentinę asamblėją. Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau palaikys Lietuvos pastangas ir tikėsis pažangos žmogaus teisių ir demokratijos srityse ir šalies viduje, ir užsienyje, kai Lietuva ateinančiais metais užims svarbias tarptautinio vadovavimo pareigas - Demokratijų bendrijoje 2009 – 2011, ESBO – 2011 ir prezidentaudama ES 2013.
Šiandien girdėjote pavyzdžių, kokie vertingi yra mūsų santykiai. Išgirdote keletą mūsų minčių, kaip turėtume dirbti, kad ateityje jie būtų dar stipresni. Dabar kreipiuosi į jus. Norėčiau išgirsti jūsų komentarus ir atsakyti į klausimus bei paskatinti išsakyti jūsų idėjas tolimesniam JAV – Lietuvos bendradarbiavimui.
