Savaitgalį pasaulis ieškojo būdų, kaip atremti finansų krizę po penktadienio nevaldomos pasaulinių akcijų rinkų griūties. Tiek Amerikoje, tiek Europoje diskutavę įtakingiausių valstybių ir institucijų atstovai bent jau sutarė, jog reikia koordinuoto atsako, o šalys neturėtų kenkti viena kitai, rašo „Lietuvos žinios“.
Vašingtone susitikę 20 pasaulio šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pareiškė esą pasirengę naudoti visas finansines ir ekonomines priemones finansų sistemai stabilizuoti. Prieš tai Vašingtone posėdžiavo ir Didžiojo septyneto šalys, kurios taip pat paskelbė drauge mėginsiančios įveikti krizę.
Baigiamajame dvidešimtuko (G-20) komunikate pabrėžiama būtinybė glaudžiai bendradarbiauti, kad vienos šalies veiksmai nepakenktų kitoms šalims ar visai finansų sistemai.
G-20 yra grupė, kuriai kartu su Europos Sąjunga (ES) priklauso 19 didžiausių pasaulio ekonomikų. Be ES atstovų, ją sudaro Argentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Indijos, Indonezijos, Italijos, JAV, Jungtinių Arabų Emyratų, Kanados, Kinijos, Meksikos, Rusijos, Saudo Arabijos, Prancūzijos, PAR, Pietų Korėjos, Turkijos ir Vokietijos finansų ministrai bei centrinių bankų vadovai. G-20 gamina 85 proc. pasaulio bendrojo produkto, jose sutelkta 80 proc. pasaulinės prekybos, šiose šalyse gyvena du trečdaliai pasaulio gyventojų.
Skubus G-20 susitikimas buvo sušauktas po penktadienį Vašingtone įvykusio Didžiojo septyneto valstybių susitikimo. Didysis septynetas susitarė dėl 5 punktų veiksmų plano, kuriuo narės įpareigojamos panaudoti „visas turimas priemones“, kad paremtų didelius bankus ir užkirstų kelią jų žlugimui. Po susitikimo JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas pareiškė, kad jo vyriausybė pasiruošusi pirmą kartą nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžiosios depresijos tiesiogiai investuoti į bankus, siekiant atkurti pasitikėjimą bankininkystės sistema. Šis žingsnis buvo žengtas po Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno sprendimo suteikti tarpbankinio skolinimosi garantijas ir išpirkti kai kurių didžiausių šalies bankų akcijas pagal dalinės nacionalizacijos programą.
Pažymėjęs, kad dabartinė krizė yra didžiausia po Didžiosios ketvirtojo dešimtmečio depresijos, Didžiojo septyneto susitikime dalyvavęs JAV prezidentas George‘as W.Bushas pažadėjo nekartoti veiksmų, kurie pagilino krizę, tokių kaip protekcionizmas, kuris dusino prekybą. „Dabar kiti laikai. Lyderiai, kurie susirinko Vašingtone, dirba visi kartu ir siekia tų pačių tikslų. Mes visi kartu čia atsidūrėme ir visi kartu išsikapstysime“, - sakė JAV prezidentas.
G.W.Busho kalbos greta klausėsi Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ministrai bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Straussas-Kahnas ir Pasaulio banko (PB) prezidentas Robertas Zoellickas. TVF vadovas D.Straussas-Kahnas pasveikino pirmąsias koordinuotas pasaulio pastangas spręsti finansų krizę ir sakė, kad visos 185 jo institucijos narės pasirašė veiksmų planą.
Dėl finansų rinkos gelbėjimo plano tarėsi ir Europos Sąjungos lyderiai. Kolombe le De Eglize šeštadienį susitiko Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o vakar vakare Paryžiuje vyko 15 euro zonos šalių lyderių susitikimas. Į jį buvo pakviestas ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso bei Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude‘as Trichet. Euro zonos šalys svarstė, ar joms tiktų britų pasirinktas kelias. Pagal praėjusią savaitę paskelbtą Didžiosios Britanijos, kuri nepriklauso euro zonai, programą, šalies bankų akcijoms išpirkti skirta 50 mlrd. svarų (apie 215 mlrd. litų) mokesčių mokėtojų pinigų. Šis premjero G.Browno sumanymas daugeliui euro zonos šalių jau atrodo geras, nors anksčiau vyriausybės nenorėjo išpirkti bankų. Dabar pripažįstama, jog tai viena galimybių.
