Jungtinės Valstijos ketina penktadienį (05.09) pristatyti rezoliucijos projektą, kuriame numatoma panaikinti prieš 12 metų įvestas sankcijas Irakui, o Vašingtonui bei jo sąjungininkams suteikiami įgaliojimai leisti už Irako naftą gautus pinigus humanitarinei pagalbai ir šaliai po karo atstatyti.
Aštuonių puslapių rezoliucijos projekte numatoma panaikinti visas 1990 metais Irakui įvestas sankcijas, išskyrus ginklų embargą. Tačiau dokumente nereikalaujama, kad į Iraką grįžtų Jungtinių Tautų (JT) ginklų inspektoriai, kurie patikrintų, ar Irakas nebeturi masinio naikinimo ginklų. To JT Saugumo Tarybos rezoliucijose buvo reikalaujama 12 metų.
Rusija, Prancūzija ir kitos šalys tikriausiai iškels klausimus dėl tarptautinių ginklų inspekcijų, JT pareigūnams numatomo formalaus vaidmens ir JAV bei Didžiosios Britanijos įgaliojimų valdyti už naftą gautus pinigus, kuriuos dabar tvarko Jungtinės Tautos.
"Kelios (JT) narės nori reikšmingesnio, labiau apibrėžto JT vaidmens, - sakė vienas Saugumo Tarybos diplomatas. - Be to, per debatus tikrai bus kalbama apie naftos pinigus".
Rezoliucijos projekte, kuris buvo išdalytas svarbiausioms Saugumo Tarybos narėms ir kurį gavo "Reuters", numatoma per keturis mėnesius laipsniškai užbaigti dabartinę humanitarinę "naftos už maistą" programą.
Tai leistų Irakui vėl pardavinėti savo naftą nekontroliuojant Jungtinėms Tautoms. Pinigai būtų dedami į "Paramos Irakui fondą", kurio lėšos būtų naudojamos humanitariniams tikslams ir šaliai atstatyti.
Ši nauja institucija turėtų patarėjų tarybą, kurioje dirbtų JT pareigūnai, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko atstovai.
Tačiau sprendimus dėl to, kaip išleisti pinigus, iki to laiko, kol bus suformuota naujoji Irako vyriausybė, priimtų Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir jų sąjungininkės, padėjusios nuversti Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą. Priimdamos sprendimus šios šalys tartųsi su Irako laikinąja administracija.
JT inspektoriams vaidmuo nenumatytas
JAV ambasadorius Johnas Negroponte'as (Džonas Negropontas), kuris Tarybai pristatė rezoliucijos projektą, sakė, kad JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija "artimoje ateityje" nemato "jokio JT (inspektorių) vaidmens".
"Koalicija perėmė inspekcijų Irake ...proceso (vykdymą)", - sakė jis žurnalistams.
Pagal rezoliucijos projektą, JT generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas) paskirtų specialų koordinatorių JT humanitarinės pagalbos teikimui ir "Irako atstatymo veiklai" prižiūrėti.
Koordinatorius formaliai steigtų valdymo institucijas, rūpintųsi žmogaus teisėmis bei teisinėmis reformomis ir padėtų formuoti Irako policijos pajėgas.
Dokumente taip pat numatoma palengva per keturis mėnesius užbaigti dabartinę humanitarinę "naftos už maistą" programą, bet apmokėti už "svarbiausias civilinės paskirties prekes" pagal jau patvirtintas sutartis. Tačiau kol kas neaišku, ar bus įvykdytos visos sutartys dėl prekių tiekimo, įskaitant 1,6 mlrd. JAV dolerių siekiančius kontraktus su Rusija.
Be tokios rezoliucijos nė viena Irako ar JAV bendrovė Bagdade neturi teisinių įgaliojimų eksportuoti Irako naftą. Vašingtonas nori, kad rezoliucija būtų priimta iki birželio 3 dienos, kai vėl reikėtų pratęsti "naftos už maistą" programą.
Humanitarinė programa "nafta už maistą" buvo pradėta siekiant sušvelninti sankcijų poveikį civiliams irakiečiams. Šios sankcijos buvo paskelbtos 1990 rugpjūčio 6-ąją, praėjus keturioms dienoms po Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) armijos įsiveržimo į Kuveitą.
Pagal šią programą Irakui buvo leista parduoti naftą ir prižiūrint Jungtinėms Tautoms už gautus pinigus pirkti maisto produktus, vaistus ir kitas civilinės paskirties prekes. Už Irako naftos pardavimą gaunamos lėšos yra laikomos specialioje JT sąskaitoje, iš kurios pervedami pinigai tiekėjams.
Šiuo metu "naftos už maistą" fondas yra neapmokėjęs maždaug 13 mlrd. JAV dolerių už sutartis dėl maisto produktų, vaistų ir kitų civilinės paskirties prekių, kuriuos užsakė nušalinta Irako vyriausybė.
"Reuters"-BNS
