„Šios šalys yra sektinas pavyzdys dėl savo gynybos išlaidų trajektorijos, jos į tai žiūri rimtai, jos tampa pavyzdžiu stiprindamos savo gynybą“, - žurnalistams Pabradėje trečiadienį sakė J.Mattisas.
„Sveikiname tai, ką jos daro. Amerikos žmones džiugina jų darbai, ir mums nekyla abejonių dėl krypties, kuria jos eina. Visiškai visiškai su jomis vieningi“, - pridūrė jis.
Estija šiuo metu yra viena iš vos penkių aljanso šalių, kurios krašto apsaugai skiria NATO numatytus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Lietuva ir Latvija šį tikslą numato pasiekti kitąmet.
Kalbėdamas po susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais, J.Mattisas pabrėžė NATO vienybės svarbą reaguojant į saugumo iššūkius, įskaitant būsimas Rusijos karines pratybas „Zapad“.
Gynybos sekretoriaus teigimu, NATO batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad kariai yra pasirengę kovoti kartu, jei tai būtų būtina.
„NATO yra labai matoma ir kartu nedaloma, jei kalbame apie partnerystę vienų su kitais. Esame vieningi kaip aljansas“, - kalbėjo J.Mattisas.
Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną - maždaug tūkstantį karių - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.
Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, Latvijoje - Kanada, Estijoje - Britanija, Lenkijoje - Jungtinės Valstijos.
Lietuvos ir JAV pareigūnų teigimu, šią vasarą Jungtinės Valstijos Lietuvoje gali laikinai dislokuoti ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.
JAV gynybos sekretorius ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šių pranešimų nei patvirtino, nei paneigė, sakydami, kad bus atsiųsti tokie pajėgumai, kokių reikės. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Vokietija ir kitos Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.
„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J.Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.
