Jungtinės Valstijos penktadienį suabejojo greitu santykių normalizavimu tarp NATO ir Rusijos po Gruzijos karo, nors Europos Sąjunga ir rengiasi atnaujinti su Maskva derybas dėl partnerystės, bei pareiškė susirūpinimą tuo, kad Rusija savo energijos išteklius panaudoja savo kaimynėms spausti.
Šiaurės Atlanto aljansas, vienijantis 26 valstybes, susilpnino bendradarbiavimą su Rusija, rugpjūtį kilus konfliktui dėl atskilusios Gruzijos srities – Pietų Osetijos. NATO pareiškė, kad po Rusijos karinių veiksmų, kuriuos Vakarų šalys pavadino neproporcingais, "įprastas bendradarbiavimas" nebeįmanomas.
Nepaisant nesutarimų, kaip Rusija laikosi paliaubų sutarties su Gruzija, Europos valstybės, kurių dauguma yra NATO narės, gruodžio 2 dieną sutiko atnaujinti derybas dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties.
„Suprantame, kad NATO labai suinteresuota atnaujinti dialogą ir stiprinti ryšius su Rusija. Suprantame, kad tai svarbu, ir tai mes palaikome“, – Briuselyje spaudos konferencijoje kalbėjo JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Danielis Friedas (Danielis Fridas).
„Mums sunku grįžti prie įprastų dalykų po to, kai Rusijos armija iš tikrųjų užpuolė kitą šalį. Sunku, kai Rusijos kariškiai dislokuojami kitoje valstybėje prieš jos valią“, – sakė pareigūnas.
Nors D. Friedas pripažino „nedidelę pažangą“, pasiektą šią savaitę Rusijos ir Gruzijos derybose Ženevoje, tačiau pareiškė, kad Maskva ne iki galo įvykdė paliaubų sutarties sąlygas. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Europos ir kitų organizacijų stebėtojams neleista vykti į Pietų Osetiją.
Jis dar sakė turįs vilčių, kad Europos Sąjunga derybose su Rusija iškels klausimą apie jos energetikos politiką ir išsakys susirūpinimą dėl demokratijos būklės šalyje.
„Tikimės, kad ES iš tikrųjų atkreips dėmesį į kai kuriuos mums nerimą keliančius dalykus, kai Rusija energijos išteklius panaudoja kai kurioms savo kaimynėms spausti“, – pabrėžė D. Friedas.
NATO užsienio reikalų ministrai susitinka Briuselyje po dviejų savaičių peržiūrėti savo sprendimą atidėti NATO ir Rusijos Tarybos (NRT) posėdžius – pagrindinį forumą tarpusavio ryšiams.
JAV ambasadorius NATO ir NRT architektas Kurtas Volkeris atsargiai vertina galimybę atnaujinti posėdžius. Praeityje NRT veikla davė gana kuklius vaisius – susitarta bendradarbiauti tokiose srityse kaip kova su terorizmu ir konfliktas Afganistane.
„NATO ir Rusijos Tarybos veikla buvo grindžiama idėja, kad mes turime dalintis principais ir vertybėmis... Štai kodėl mes nenorime tiktai grįžti ten, kur buvome“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Tiek D. Friedas, tiek ir K.Volkeris pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos neatsisakė visų kontaktų su Rusija. Ryšiai, pasak
NATO pareigūnų, nuo Gruzijos karo buvo palaikomi per žemesnės grandies pareigūnus.
Rusijos karinės pajėgos nustūmė atgal Gruzijos kariuomenę, kuri rugpjūtį pamėgino jėga atsiimti nuo jos atskilusią ir į Maskvą besiorientuojančią Pietų Osetiją.
Tbilisio siekis įstoti į NATO ilgam pablogino santykius su Maskva. Nors Jungtinės Valstijos palaikė idėją, kad Gruzijai ir Ukrainai oficialiai būtų pasiūlyta narystė Aljanse, tam prieštaravo kai kurios Europos valstybės, viena jų – Vokietija.
NATO užsienio reikalų ministrai ketina aptarti šį klausimą susitikę gruodį, tačiau nei D. Friedas, nei K. Volkeris nenorėjo spėlioti, kokie bus šių derybų rezultatai.
