Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Po susitikimo su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Joe Bidenu, JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy teigia, kad Amerika laikosi penktojo NATO sutarties straipsnio, ir sako, kad ne tik Lietuva, bet ir bet kuri kita NATO narė, prireikus, bus apginta. Diplomatė pabrėžia Lietuvos indėlio svarbą bendradarbiaujant, nes, pasak jos, kalbama ne apie atskirų valstybių, o viso Aljanso saugumą.
– 2002-aisiais Georgas Bushas sakė, kad Lietuvos priešas – taip pat Jungtinių Valstijų priešas. Po kelerių metų tuometis viceprezidentas D. Cheney viešėdamas Lietuvoje išsakė itin griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu – dėl nedemokratiškų veiksmų ir grasinimų kaimyninėms šalims. Kokią žinutę Lietuvai paliko dabartinis viceprezidentas J. Bidenas?
– Pagrindinė žinia, kurią jis paliko, yra tai, kad Jungtinės Valstijos yra tvirta NATO narė, lygiai taip pat kaip ir Lietuva. Jungtinės Valstijos tvirtai laikosi penktojo NATO sutarties straipsnio – ir Baltijos šalys, Lenkija ar bet kuri kita NATO narė, prireikus, bus apginta pagal šį penktąjį straipsnį. Tokia yra pagrindinė žinia Lietuvai.
– Be abejo, yra ir skeptiškų nuomonių, neva tai tik skambios Jungtinių Valstijų frazės. Tačiau Vašingtonas jau atsiuntė 6 naikintuvus į Lietuvą, 12 – į Lenkiją. Kada ir ko dar Lietuva gali tikėtis?
– Vakar susitikimuose iš Lietuvos mes išgirdome tam tikrų pageidavimų. Šiuo metu peržiūrimas krašto apsaugai skirtas biudžetas, reikia peržiūrėti ir nuspręsti, ką reikia papildyti ir pakeisti. Be abejo, mes Lietuvos pageidavimus peržiūrėsime, ne tik mes – kartu su kitomis NATO narėmis, nes kalbame apie bendrą viso Aljanso gynybą, ne vienos šalies – ne tik Lietuva ar Jungtinės Valstijos dalyvauja. Pavyzdžiui, Lenkija ketina peržiūrėti savo galimybes, kaip labiau prisidėti prie oro policijos misijos, Amerika galėtų lėktuvus palikti. Na, tai dar tik diskusijos, bet esmė, kad dirbame kartu. Taip pat ir su Lietuva – NATO atsižvelgia į poreikius, bet svarbus ir pačios Lietuvos indėlis.
– Šiuo metu tik Liuksemburgas iš NATO narių išleidžia mažiau pinigų gynybai už Lietuvą. Kokio indėlio iš Lietuvos tikisi Valstijos?
– Mes kalbame ne apie konkrečią pinigų sumą. Mes kalbame apie bendradarbiavimą gynybos srityje. Lietuvai, be abejo, reikia įsigyti tam tikrų priemonių, bet Amerikoje sakoma, kad mes turime matyti, ką ant stalo padeda ir Lietuva. NATO turi matyti Lietuvos indėlį į gynybą – padėtį turi spręsti visos NATO narės.
– Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ar, Amerikos nuomone, Baltijos šalims yra realus pavojus?
– Vakar mes dar aptarėme Rusijos nelegalius veiksmus ir kaip jie veiks kitas šalis, ne tik Lietuvą. Kalbame apie intervenciją, žemių pasisavinimą, apie tą faktą, kad Ukraina yra suvereni valstybė ir jos teisės buvo pažeistos. Ir svarbiausias dalykas, ką norėčiau pabrėžti, kalbėjome apie veiksmus, kurių tarptautinei visuomenei imtis nereikia. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos, taip pat NATO, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, nuveikta svarbių darbų, todėl mes kalbame apie partnerystę ir kolektyvinį darbą. Užuot susitelkę į vieną grėsmę ar vieną šalį, susitelkiame į bendrą padėtį rytuose.
– Kas dėl sankcijų Rusijai? Dabartinės, esą, griežčiausios sankcijos nuo šaltojo karo laikų. J. Bidenas viešėdamas Lenkijoje užsiminė, kad jos bus dar griežtinamos. Kaip?
– Kadangi daug dirbome dėl Europos Sąjungos sankcijų Iranui, kurios buvo labai veiksmingos, dabar su Europos Sąjunga tariamės dėl šių sankcijų taikymo Rusijai. Tačiau daugiau paaiškės šiomis dienomis – viskas priklauso nuo Vašingtono sprendimų. Aišku, reikia atsižvelgti į dabar galiojančius nutarimus. Tiems, kas sako, kad tai paprasčiausias tam tikrų žmonių sąrašas, neįsigilina į tai, ką tas sąrašas iš tiesų keičia. Jis labai veiksmingas. Ir komanda, kuri dirba su šiomis sankcijomis, žino ką daro.
– Ko Baltijos šalys gali išmokti iš įvykių Ukrainoje?
– Manau, kad Baltijos šalys geriau nei bet kas kitas žino, ką reiškia būti okupuotoms ir gyventi priespaudoje. Šią patirtį jūs turite ir galite pasidalyti su kitomis šalimis, kurios tokios istorijos neturi. Su Europos Sąjungos, NATO, kitų didžiųjų tarptautinių organizacijų narėmis reikia dalytis šia patirtimi ir dėl to organizacija bendrai, o ne šalys atskirai, tampa tik stipresnės ir gali pasiekti reikšmingesnių permainų. Tai yra labai vertinga patirtis. Džiaugiuosi, kad socialinė žiniasklaida daro daug įtakos. Apskritai žiniasklaida labai svarbi. Mes matėme žurnalistus, kurie buvo puolami Ukrainoje dėl tiesos skleidimo. Tiems, kurie sako, kad grįžtame į šaltojo karo laikus – tai netiesa: vien dėl kitokios žiniasklaidos, kuri šiandien dirba visiškai kitaip, labai profesionaliai. Žmonės šiandien gali gauti realią informaciją.
