Vilniuje trečiadienį viešintis JAV kariuomenės pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas Michaelas G.Mullenas (Maiklas Malenas) neatmeta galimybės, kad Baltijos šalyse gali būti rengiamos pratybos siekiant geriau pasirengti scenarijui, kuris tapo realybe per Gruzijos ir Rusijos karinį konfliktą.
Admirolas M.G.Mullenas trečiadienį žurnalistams sakė, jog Vilniuje, kur jis susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdu Tutkumi, buvo kalbama šiuo klausimu.
„Buvo diskusijų apie papildomas pratybas čia (Baltijos šalyse - BNS). Nieko nėra sutarta, bet galimybė yra. Turint omeny, kas nutiko Gruzijoje svarbu, kiek mes mokomės. Kokioje būklėje mes - NATO šalys - esame. NATO turi pratybų programą ir šiandien aš negaliu kalbėti už NATO, bet taip pat yra dvišalės pratybos, kurias mes atliekame. (...) Įsipareigojimai 5-ajam straipsniui nukreips mus ta kryptimi - būti pasirengusiems, rengti pratybas, kurios leistų būti geriau pasirengusiems reaguoti į kažką panašaus (įvykius Gruzijoje - BNS)“, - sakė M.G.Mullenas.
Paklaustas, kaip po įvykių Gruzijoje vertina Rusijos grėsmę, JAV karininkas sakė, jog, turint omenyje rusų investicijas į ginkluotąsias pajėgas, kariniu požiūriu jie yra labai stiprūs.
„Aš suprantu reakciją tokiose vietose kaip Ukraina ar Baltijos šalys po to kas nutiko Gruzijoje. NATO įsipareigojimas kolektyvinei gynybai 5-uoju straipsniu yra labai realus, toks, kurio, esu tikras, NATO laikysis. Vakar Helsinkyje aš kalbėjau su savo kolega iš Rusijos ir leidau jam tai aiškiai suprasti. Atvykau čia pranešti, kad JAV labai rimtai žiūri į šiuos įsipareigojimus. (...) Mes įdėmiai žiūrėsime, kokios yra grėsmės“, - kalbėjo M.G.Mullenas.
Kalbėdamas apie kolektyvinę NATO gynybą reglamentuojančio 5-ojo straipsnio įsipareigojimus, jis sakė, kad Jungtinių Valstijų požiūriu, tokie įsipareigojimai yra absoliutūs.
„Rusijos invazija į Gruziją labai aiškiai priminė šiuos įsipareigojimus. Šis priminimas sutelkė dėmesį į pratybas, pasirengimą ir planavimą. NATO daro tai, mums reikia tai daryti, kad užtikrintume atgrasinimą, turint omenyje, dėl ko egzistuoja NATO, 5-ojo straipsnio įsipareigojimai ir galimybės juos įvykdyti. (...) Planų yra, svarbu, kad jie būtų einamieji. Planai visąlaik turi būti atnaujinami. (...) Mes darysime tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad 5-ojo straipsnio įsipareigojimai būtų vykdomi“, - sakė admirolas.
Jis pažymėjo, jog NATO gynybos politika Baltijos šalių atžvilgiu nėra pasikeitusi, t.y. išlieka aukščiausia NATO atsakomybė.
JAV kariuomenės pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas yra aukščiausio rango karininkas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat jis yra pagrindinis patarėjas gynybos klausimais JAV prezidentui, Gynybos sekretoriui ir Nacionalinei saugumo tarybai. Į šias pareigas admirolas M. Mullenas paskirtas 2007 m. spalį.
Lietuvos kariuomenės vadas V.Tutkus, paklaustas, kaip Lietuvoje vertinami 5-ojo straipsnio įsipareigojimai sakė, jog Aljansas turi instrumentų, užtikrinančių kad 5-asis straipsnis veiks.
„Aš manau, kad 5-asis straipsnis nėra diskusijų tema, todėl kad šis straipsnis yra labai aiški NATO sutarties dalis. Mes Lietuvoje tvirtai tikime, kad 5 straipsnis niekur nedingo. Tai buvo viena iš priežasčių Lietuvai prisijungti prie NATO“, - sakė V.Tutkus.
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat pažymėjo, kad reikėtų pagalvoti apie didesnį karinių pratybų skaičių Aljanso viduje.
Spalio pradžioje apie tai, kad Lietuva ir Latvija tariasi su JAV dėl naujų bendrų karinių pratybų ir karinio bendradarbiavimo, atsižvelgdamos į Rusijos karinius veiksmus prieš Gruziją, susitikęs aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūnais, tarp jų valstybės sekretore Condoleezza Rice (Kondoliza Rais), sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis.
