Jautria istorija apie prisiminimus socialiniuose tinkluose pasidalijo ir tv3.lt portalo „Pasikalbėkim“ bei „TV Pagalbos“ žvaigždė Renata Šakalytė-Jakovleva.
Renata „Facebook“ paviešino žavią savo ir mamos nuotrauka, o vėliau atskleidė ir maloniausias, įsimintiniausias bei labiausiai pamokiusias akimirkas, kurias išgyveno kartu su savo brangiausia mama.
„Kartais aš labai gerai atsimenu tuos vasaros vakarus, kai ant aukšto kaime skaitydavai man pasakas. Atviras langas į sodą, pilną kvapų, ramybės ir Tavo kūno šiluma - lyg sapnas, iš kurio nenorėdavau pabusti.
„Kartais aš atsimenu ilgesį, kai išvykdavai ir laukdavau Tavęs savaitėm. Vis bėgdavau į kelią pažiūrėti, ar negrįžti. Kiekvienas mažas tolumoj pasirodęs žmogaus taškelis kutendavo paširdžius, nes gal tai Tu?..
Kartais aš atsimenu ašaras. Savo ir Tavo. Liūdesio. Skausmo. Neteisybės. Kaltės. Dūžusių vilčių ašaras. Dažnai rinkdavau Tavąsias.
Kartais aš atsimenu pyktį. Didžiulį ir nevaldomą. Kurį jaučiau Tau. Už neryžtingumą. Už klaidas. Už meilę tam, kuris jos nevertino. Tomis akimirkomis nuoširdžiai Tavęs nesupratau.
Kartais aš atsimenu baimę. Juodesnę už juodžiausią naktį. Kad galiu Tavęs netekti. Amžiams. Kad nesugebėsiu apsaugoti. Kartais ji vis dar aplanko sapnuose.
Kartais aš atsimenu, kaip mes juokdavomės iš kvailiausių dalykų ir tas Tavo nuoširdus, gyvas juokas man iki šiol ausyse skamba lyg gražiausia muzika. Labai jo pasiilgau.
O dabar žiūriu į Tave - tokią pažeidžiamą. Tokią trapią. Lygiai taip pat atrodau šioje nuotraukoje, kur laikai mano ranką - visa graži, pilna šviesių svajonių.
Ir kai neseniai stovėjom lauke viena prieš kitą per dešimtis žingsnių, kaukių pusiau uždengtais veidais, mūsų akys buvo pilnos ašarų ir nuoširdaus ilgesio.
Ilgesio apsikabinti. Vėl spausti viena kitą glėbyje. Atrodo, toks paprastas dalykas ir tik netekus supranti, koks jis iš tiesų svarbus ritualas. Bet mes apsikabinom - žodžiais. Širdimis. Ir pažadais, kad nepaleisim viena kitos ilgai, kai tik galėsim vėl apsikabinti.
Aš visada atsimenu. Kad esi Mano Mama.
Net jeigu vieną dieną pamirši, kad esu Tavo dukra, aš pažadu: laikysiu Tavo ranką taip, kaip kažkada laikei manąją.
Myliu Tave. Ir visada mylėsiu“, – rašė R. Šakalytė-Jakovleva.
