Nors Europoje klesti nedarbas, viena visuomenės grupė su nedarbus susidorojo visai neblogai. Tai yra – vyresnieji darbuotojai, rašo „Quartz“.
Tačiau tai nebūtinai yra gerai.
Per pastaruosius dešimt metų darbuotojų, turinčių daugiau nei 60 metų amžiaus, dalis darbovietėse pagausėjo. Iš dalies, tai atsitiko todėl, kad dabar būti 60-ies metų yra tas pats, kas seniau – 50-ies. Tačiau taip pat tai atsitiko dėl augančių pragyvenimo kainų, santaupų trūkumo ir pastangų bet kokia kaina išsilaikyti darbo vietoje dėl nykstančių pensijų baimės.
Nuo 2001 iki 2011 m. užimtumo lygis 60-64 m. amžiaus grupėje EBPO šalyse išaugo nuo 35,8 iki 43,1 procento. 65-69 m. amžiaus grupėje per tą patį laikotarpį jis išaugo nuo 17,5 iki 22,8 procentų.
Tai yra bloga žinia jauniems žmonėms. Pastaruosius septynerius metus jiems ir taip buvo nelengva darbo rinkoje.
Jauni žmonės vis labiau jaudinasi dėl savo ateities, ką galima buvo pamatyti iš Okupuokime Volstritą protest ar riaušių Graikijoje ir Ispanijoje.
„One Young World“ atlikta apklausa rodo, kad 30 proc. jaunų žmonių JAV ir Europoje tiki, kad jie galės mėgautis geresne gyvenimo kokybe nei jų tėvai. Tuo tarpu Kinijoje ir Brazilijoje tokią nuomonę turinčių jaunuolių yra apie 70 procentų. Tiek Kinijoje, tiek Brazilijoje nedarbo lygis yra nedidelis.
Europoje situacija yra nyki. Kai kuriose šalyse jaunimo nedarbo lygis pasiekė 50 proc., nors vyresnių nei 60 metų žmonių užimtumas pasiekė bumą.
Iš dallies tai galima paaiškinti tuo, kad Europos visuomenės sensta. Darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonių kiekis pasiekė viršūnę 2010-2011 metais. O vyresnių nei 65 metų užimtumo lygis iki 2020 m. turėtų išaugti 20 procentų.
Šie faktai – argumentas turtingoms šalims ilginti pensijinį amžių, nes, kaip rodo statistika, jis ir taip natūraliai ilgėja. Tačiau prailginus jį oficialiai būtų daug sutaupoma pensijų atžvilgiu, taip mažėtų šalių fiskaliniai deficitai, kurie ir paskatino bendrą nedarbo išaugimą.
