Lietuva pagal jaunimo nedarbo statistiką yra viena „pirmaujančių“ valstybių Europoje. Vos gavę aukštųjų mokyklų diplomus didelė dalis jaunuolių beldžiasi ne į didelių korporacijų duris, o stoja į eilę prie darbo biržos. Kodėl jauniems specialistams taip sunku įsidarbinti?
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė kalbėdama apie jaunimo integracijos darbo rinkoje problemas sakė: „Jaunimo nedarbo statistika iš pirmo žvilgsnio šokiruoja, nes signalas, kad Lietuvoje tarp jaunų žmonių bedarbystė siekia daugiau nei 30 proc. atrodė gąsdinantis. Visoje eurozonoje yra didelis jaunimo iki 25 metų nedarbas. Šis rodiklis dažniausiai būna dvigubai didesnis nei bendras šalies nedarbo rodiklis. 2009 metais jaunimo nedarbas eurozonoje siekė apie 20 proc., o bendras nedarbas tarp visų amžiaus grupių žmonių – apie 10 proc.“ Pašnekovės teigimu, nedarbo lygio klausimais Lietuvą gerokai lenkia Ispaniją, kurioje jaunų žmonių bedarbystė siekia beveik 40 proc.
„Tai nėra kokia nors vienos šalies darbo rinkos specifikos ypatybė, tiesiog recesija visuomet labiau paliečia jaunus žmones. Ekonominio sunkmečio metu darbdaviai stengiasi kaip įmanoma sumažinti sąnaudas, tad jeigu ieškomas darbuotojas, tai tikimasi, kad šio žmogaus nebereiks mokyti ar kitaip papildomai į jį investuoti, o jis dirbs turėdamas žinių ir patirties. Neverta pamiršti, kad kai vyksta etatų mažinimas, dažniau atleidžiami jauni darbuotojai, nes jų mažesnis darbo stažas, tad ir mokant išeitines kompensacijas jų sumos yra mažesnės“, – apie „dvigubai nesėkmingus“ standartus jauniems specialistams sakė pašnekovė.
Jaunų specialistų mokymas – prabanga
Moteris taip pat užsiminė, kad sunkmečiu yra suprantamas darbdavio noras gauti patyrusį specialistą už mažesnį atlyginimą: „Jauno žmogaus adaptacijai, mokymui – reikia laiko, o įmonės dažnai tokios prabangos sau leisti negali.“
Pasak pašnekovės, įmonės, kurios neturi ilgalaikių verslo plėtros planų bei nėra suinteresuotos savo darbuotojų tobulėjimu ir skatinimu tai daryti dažnai įtariai žvelgia į jaunus specialistus: „Tokių verslininkų nežavi mintis, kad jaunimas dažnai dar planuoja tęsti studijas ar kurti šeimą, kas atims dalį jo laiko ir energijos. Toks požiūris būdingas įmonėms, neturinčioms šeimai draugiškos politikos.“
Rūta Skyrienė paminėjo ir dar vieną aspektą, kuris turi įtakos darbuotojo ir darbdavio santykių kūrimui: „Jaunas žmogus dažnai būna nepastovus, nebijantis pokyčių. Jis gali palikti įmonę ir pereiti į kitą ar išvykti į užsienį, jei netikėtai sulauks geresnio pasiūlymo. Tokie darbuotojai yra sunkiai prognozuojami, o darbdaviai dažniausiai linkę siekti stabilumo. Dar viena tendencija, kuri man pasirodė susijusi su jaunų specialistų įsidarbinimu – jaunimas mažiau pakantus nelegaliai veiklai. Jauni žmonės nori įgyti nekilnojamojo turto, gauti oficialias pajamas, tad recesijos laikotarpiu tokie darbuotojai gali būti nepatrauklūs, nes nemažai įmonių dalį savo veiklos vykdo šešėlyje.“
Darbdaviai ne visuomet linkę patikėti jauno specialisto „garbės žodžiu“. „Esu atlikusi asociacijos narių apklausą apie jaunus darbuotojus ir net keletą kartų buvo paminėta, kad jauno žmogaus įdarbinimas yra tam tikra rizika, nes sunku nuspėti, kokį žinių bagažą jis atsineša. Be to, ne jau specialisto naudai krypsta svarstyklės ir dėl to, kad kartais nusamdyti patyrę specialistai įmonei atneša ir daugiau naudos, tarkime, turi savų klientų, kurie tampa ir darbdavio klientais“, – kalbėjo pašnekovė.
Dažnai keisti darbo vietą – „sveika“?
Jaunimo atvirumas pokyčiams ir drąsa ką nors keisti dažnai įvardijami kaip privalumas, bet kaip vertina darbdavys vartydamas jauno specialisto gyvenimo aprašymą, kuriame nurodoma, kad žmogus per metus spėjo pakeisti tris darbus. Kas tai – aktyvios mėgiamo darbo paieškos, ar negalėjimas prisitaikyti?
Apie tokius „ieškotojus“ pašnekovė sakė: „Sovietmečiu buvo įprasta girti žmones už tai, kad išdirbdavo po dvidešimt ir daugiau metų vienoje vietoje, dabar tai nėra darbuotojo privalumas. Žinoma, darbo keitimas kas pusę metų taip pat gal nėra labai didelis privalumas ir atsiras darbdavių, kurie tame įžvelgs nepastovumą.“ Pašnekovės teigimu, daug kas priklauso ir nuo paties darbuotojo, jo motyvų ir sugebėjimų, nes gali būti taip, kad po pusmetį padirbęs trijose įmonėse žmogus turės daugiau žinių ir patirties, nei tas, kurie viename darbe dirba keletą metų.
Būtina skatinti verslumą
Dažnai kalbat apie profesijos pasirinkimą, specialistų paruošimo kokybę keiksnojama Lietuvos šveitimo, o ypač aukštojo mokslo sistema už tai, kad nėra planuojama, kiek ir kokių specialistų artimiausiu metu reiks. Komentuodama šį aspektą R. Skyrienė sakė: „Labai svarbu, kad ir Lietuvoje atsirastų gerų darbo vietų jauniems žmonėms, kur jie galėtų save realizuoti po studijų baigimo ir nereiktų emigruoti. Turiu omenyje užsienio kompanijas, kurios daug investuoja į savo verslą Lietuvoje ir steigia darbo vietas, kuriančias aukštesnio lygio pridėtinę vertę. Tokios kompanijos specialistams gali pasiūlyti gerus atlyginimus ir net teko girdėti atvejų, kad norėdami dirbti šiose kompanijoje Lietuvoje, žmonės sugrįžo iš užsienio.“
Pašnekovė taip pat užsiminė, kad reiktų aktyviau skatinti jaunų žmonių verslumą: „Nesvarbu kokią specialybę žmogus pasirinko – architekto, dailinininko ar stomatologo, svarbu, kad jis žinotų, kaip gali pradėti savo verslą. Dabar didžioji dalis studijas baigusių jaunų žmonių apie tai negalvoja visai ir stengiasi kuo greičiau įsidarbinti. Mąstančių, kad dar studijuojant būtų galima imtis kokios nors savo veiklos, tai apskritai pagalvoja vienetai jaunuolių, nebent verslumo sąmpratą atsineša iš šeimos.“
Moters teigimu, ekonominius principus ypač naudinga dėstyti jau mokykloje, kad būtų ugdomas tam tikras suvokimas.
Mokytis pateikti save
Pašnekovė pastebėjo, kad dažnai jauniems specialistams pritrūksta elementarių bendravimo įgūdžių, mokėjimo pristatyti, pateikti save: „Svarbu, kad jaunas žmogus mokėtų sklandžiai reikšti mintis, išmanytų pristatymo rengimo ir pateikimo subtilybes, turėtų analitinio mąstymo įgūdžių, išmanytų etiketą.“
Nemažėjant emigracijos strautams, be užuolankų kalbama apie tai, kad visuomenės nuotaikos ganėtinai pesimistinės, tai neišvengiamai veikia ne tik darbo rinkos pokyčius, bet jaunų žmonių savęs vertinimą. Matydami negatyvų nusiteikimą dažnai jauni žmonės ryžtasi atsisakyti užsibrėžtų karjeros tikslų siekimo ir renkasi dirbti paprastesnį, mažesnės kvalifikacijos reikalaujantį, o kartais apskritai nekvalifikuotą darbą.
Kalbėdama apie tokią situaciją pašnekovė sakė: „Svarbu realiai vertinti situaciją ir jei žmogus galvoja, kad gali peržengti per savo principus ir dirbti paprastesnį darbą, tai yra geriau nei būti bedarbiu. Nedarbas, kuris prasideda vos palikus mokyklos suolą, gali turėti labai rimtų pasėkmių ateityje: žmogus po kurio laiko gali tapti apskritai neįdarbinamas. Neįtraukus jaunų žmonių į darbą dabar, bus paveiktas visos šalies bendras ekonominis potencialas, ne užaugs visa bedarbių karta, kuri bus linkusi į depresiją, nusikalstamumą ar pan.“
Pašnekovė taip pat užsiminė ir apie tai, kad jauni žmonės lengviau nusprendžia rintis emigranto dalią: „Jauni, šeimos nesukūrę žmonės, sprendimą emigruoti priima paprasčiau ir greičiau.“
Trūksta solidarumo ir pasitikėjimo
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis kalbėdamas apie jaunų specialistų nedarbo priežastis sakė: „Yra dvi pagrindinės tokių priežasčių grupės, kurios būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio šalims – tai ekonominės ir socialinės. Jaunimo padėtis visuomet priklauso nuo bendros ekonominės padėties šalyje, tad, kaip žinome, šiuo metu situacija nėra pati palankiausia.“
Kalbėdamas apie ekonomines priežastis pašnekovas minėjo bendrą šalies ekonominę situaciją, bendrą nedarbo ir užimtumo lygį, paslaugų ir gamybos sferos susitraukimą, technologinius pokyčius, investicijas bei gyvenimo lygį. „Lietuvoje techologijų plėtra, nuo ko tiesiogiai priklauso patrauklių darbo vietų sukūrimas, šiek tiek šlubuoja. Žinoma, bankų kreditų lengvatos smulkiam verslui ir kitos priemonės turėtų situaciją gerinti, bet tai užima laiko. Naujų darbo vietų įkūrimui reikia ilgesnio laiko“, – kalbėjo profesorius.
Aptardamas socialinių veiksnių įtaką jaunimo įsidarbinimo galimybėms, pašnekovas pirmiausiai minėjo jaunų darbuotojų kvalifikaciją: „Į darbdavius kreipiasi žmonės turėdami ne po vieną aukštojo mokslo diplomą, geras užsienio kalbos žinias, bet vis tiek gauna nedidelį atlyginimą, nes darbdaviai nori, kad žmogus turėtų patirties. Taip pat svarbus veiksnys yra ir darbo motyvacija ir sveikata ir socialinė situacija – finansinė padėtis šeimoje, pragyvenimo šaltiniai ir pan.“ Pašnekovas taip pat teigė, kad nemažai įtakos renkantis darbo vietą ar pobūdį turi kitų šeimos narių pragyvenimo šaltiniai ir situacija šeimoje kalbant apie mažamečius vaikus. „Šis klausimas labai aktualus jaunoms mamoms, nes santykis su vaiku labai apriboja jų galimybę sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Jauniems tėvams didele problema tampa ir ikimokyklinių įstaigų neprieinamumas, nes sumažėja galimybės dirbti ir siekti karjeros.“
Kalbėdamas apie darbdavių požiūrį į jaunus specialistus, profesorius sakė: „Tarp jaunimo ir darbdavių kol kas nėra solidarumo ir pasitikėjimo jausmo. Jauni darbuotojai dažniau nei į kokybę ir pastangas yra orientuoti į pajamas, o darbdaviai kaip tik labiau tikisi pastangų ir neskuba mokėti didesnius pinigus.“
