Prasidėjo juodai besirengusių gimnazisčių Viktorijos Vatiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės, kurios iš pasalų bute nužudė ir gabalais supjaustė savo bendramokslę, teismas.
Devyniolikmetės V. Vatiekaitytė su V. Lietuvninkaite, atrodo, jau perpratusios gyvenimo kalėjime taisykles – belangiu policijos mikroautobusu atvežtos į teismą jau žinojo, kad jųdviejų lauks spaudos fotografai, ir buvo tam pasiruošusios. Gudresnioji – gimnazijoje buvusi gera mokinė V. Vaitiekaitytė – galvą paslėpė po iki smakro užmaukšlintu gobtuvu. Lėtesnioji, gimnazijoje dėl mokslų sunkumų turėjusi V. Lietuvninkaitė kaip įmanydama smakrą slėpė po kaklą apvijusia skara, o vieną akį – po ilga nutįsusia palaidų plaukų sruoga. Antrąją akį žudikė dengė priekyje antrankiais surakintų rankų delnais.
Pilna teismo salė
Teismo salė prigužėjo pilna žiūrovų. Pirmoje eilėje atsisėdo po tragedijos iki šiol neatsigaunantys nužudytos Nedos tėvai. Net iš jų laikysenos ir elgesio matyti, kad šie žmonės iki šiol labai kenčia – Neda buvo jų vienturtė... Gal dėl to šalia tamsiai apsirengusių tėvų nesiryžo niekas atsisėsti, net Nedos seneliai įsitaisė antroje eilėje. Visas kitas suolų eiles užėmė būrelis Nedos klasės draugų. Ir tik paskutinėje eilėje nuščiuvę baugščiai dairėsi keli žudikių artimieji.
Išvydę į teismo salę įvestas veidus užsidengusias kaltinamąsias, Nedos tėvai joms sušuko nebijoti pasirodyti žmonėms – girdi, juk žudydamos buvusios labai drąsios...
Į teismo salėje esantį stiklinį narvą pasodintos abi Viktorijos veidus dengėsi iki pat posėdžio pradžios, kol įžengė trijų teisėjų kolegija ir fotografams teko nuleisti fotoaparatus.
Paslaptingos apyrankės
Tardymo izoliatoriuje draudžiama segėti auskarus, kuriuos taip mėgo abi teisiamosios. Šiandien iš suimtųjų merginų papuošalų likę tik nežinia ką reiškiančios riešus apjuosusios apyrankės iš suktų virvelių. V. Vaitiekaitytės kairę ranką puošė geltona ir kraujo spalvos virvutės, o V. Lietuvninkaitės – juodos, raudonos ir mėlynos spalvų virvelės.
Dar krito į akis, kad kalėdama V. Vaitiekaitytė pastebimai pastorėjo. Tik nežinia, nuo pigios kalėjimo košės ar nuo nervų.
Prasidėjus teismo posėdžiui, V. Vaitiekaitytės ir V. Lietuvninkaitės advokatai paprašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes į posėdį nebuvo pakviesti keli liudytojai.
„Žvėrys – tarp mūsų“
Tačiau visi sukluso, kai abu kaltinamųjų gynėjai paprašė bylą nagrinėti uždarame posėdyje. Girdi, būsią paviešintos žinios apie žudikių psichikos būklę, o tai esąs kišimasis į jųdviejų asmeninį gyvenimą. V. Lietuvninkaitės advokatas dar pridūrė norįs, kad liudyti į teismo posėdį būtų iškviesti jo ginamąją gydę Šiaulių psichiatrijos bei Lukiškių kalėjimo ligoninių psichiatrai.
„Jokių uždarų posėdžių! – gavę žodį abu kartu atsistojo ir pareiškė nužudytosios gimnazistės tėvai. – Tegul visi pamato ir išgirsta, ką pridarė šitos dvi... Kokie žvėrys tarp mūsų auga...“
„Nereikia kviesti ir jokių psichiatrų. Po dukros netekties mums iki šiol reikia medikų pagalbos, nes ir mūsų psichinė būsena nėra geresnė. Mes taip pat neapsieiname be gydytojų“, – kategoriškai nukirto nužudytosios motina.
Žudikės bijo žmonių
Nedos tėvų interesams atstovaujanti advokatė Eugenija Povilaitienė pasakė, kad teisiamųjų psichiką nuodugniai yra ištyrusios ir išsamiai aprašiusios net kelios psichiatrų ekspertizės, todėl liudydami gydytojai daugiau nieko esminio teismui nepaaiškins. „Be to, viešumas būtinas, kad ateityje tokie kraupūs įvykiai nepasikartotų“, – pridūrė ji.
„Taip, norėčiau, kad teismo posėdis būtų ne viešas“, – gavusi žodį drąsiai pareiškė gobtuvą nusimetusi V. Vaitiekaitytė. Teisme ji porą kartų dėl kažko net nusišypsojo.
Išbalusi V. Lietuvninkaitė neturėjo tiek drąsos – kalbėjo vos girdimu drebančiu balseliu, bet išlemeno, kad ir ji nenorinti viešo teismo.
Sutiko likti suimtos
Čia pat prie teisėjų stalo tyliai pasišnibždėję ir pasitarę teisėjai paskelbė, kad V. Vatiekaitytės bei V. Lietuvninkaitės prašymai atmetami.
Dėl to, kad neatvyko keli liudytojai, teismas atidėtas iki rugsėjo. Prieš skelbdami pertrauką teisėjai pranešė, jog liepą, kai teisėjai atostogaus, baigsis abiejų žudikių suėmimo terminas, todėl pasiūlė jį iš anksto pratęsti dar 3 mėnesiams. Įstatymas reikalauja, todėl teismo kolegijos pirmininkas paklausė, ar teisiamosios sutinka likti suimtos.
Apsukresnė V. Vaitiekaitytė buvo besižiojanti prašyti suėmimą pakeisti pasižadėjimu neišvykti – juk ji suimta nuo liepos 17-osios ir smagu būtų prieš labai ilgą, gal net visą likusį gyvenimą truksiantį įkalinimą, pailsėti namie. Tačiau ši sumani ir apsukri, gydytoja besiruošusi tapti moksleivė suprato, kad tokio prašymo teismas tikrai nepatenkins ir jos niekas nepaleis, todėl atsidususi ištarė sutinkanti.
Piktas kivirčas
Kažką po nosimi neaiškiai sumurmėjusi nuolankiai galva linktelėjo ir V. Lietuvninkaitė. Netrukus teisėjų kolegija paskelbė, jog abi žudikės lieka už grotų.
Teisėjams dar nespėjus išeiti, fotografai ir operatoriai skubiai atsuko objektyvus į stiklinį narvą, bet teisiamosios buvo greitesnės – vėl skubiai užsidengė veidus ir juos kruopščiai slėpė net konvojaus policininkams vėl užsegant antrankius.
Abi Viktorijas išvedus ir žiūrovams pasipylus prie salės durų, minioje kilo piktas kivirčas. Atrodo, vienos iš teisiamųjų motina kažkam reiškė pretenzijas. Tačiau pamačiusi atskubančius žurnalistus, šaltakrauję žudikę užsiauginusi moteris nieko nekomentuodama paknopstomis nėrė laukan.
„Nėra tokios bausmės“
Na o nužudytos Nedos tėvai ir močiutė žurnalistams davė trumpą interviu. Paklausta, kaip vertinanti, kad iki rudens teismas neprasidės, Nedos motina liūdnai atsakė, kad jie jau pripratę laukti: „Mums nebėra kur skubėti, mums vaiko vis tiek niekas nesugrąžins. Tad mums blogiau nei nusikaltėlėms. Mūsų labai gera šeima buvo. Buvo labai geras vaikas, labai geras gyvenimas“. Paklausta, kokia bausmė turėtų būti skirta žudikėms už jos anūkę, Nedos močiutė tyliai pasakė, kad tokios bausmės net nesą...
Tik faktai:
Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos mokinė Neda pernai liepos 14-ąją išėjo iš namų ir dingo, todėl kitą rytą blogos nuojautos apimti tėvai kreipėsi į policiją.
Paiešką pradėję kriminalistai išsiaiškino, kad Neda išėjo susitikti su toje pačioje gimnazijos 11-oje klasėje besimokančiomis V. Vaitiekaityte ir V. Lietuvninkaite – tai bylojo telefoninių pokalbių išklotinės, išsiųstos SMS žinutės ir kompiuterio pokalbių internetu programos likę įrašai.
Apklausiamos V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė melavo, neva su Neda buvusios susitikusios gatvėje, pasikalbėjusios ir išsiskyrusios. Jiedvi dar pasiūlė pražuvėlės ieškoti tą savaitgalį Anykščiuose vykstančiame festivalyje „Velnio akmuo“.
Dėl to, kad skyrėsi abiejų Viktorijų pasakojimų detalės, pareigūnams kilo įtarimų. Supratusi, kad nebus palikta ramybėje, silpnesnių nervų V. Lietuvninkaitė prisipažino motinai su savo drauge nužudžiusi Nedą. Pakraupusi moteris dukrą atitempė į policiją. Ten V. Lietuvninkaitė papasakojo, kaip ji su V. Vaitiekaityte Nedą įsiviliojo į V. Vaitiekaitytės išvykusios močiutės butą Šiauliuose ir nužudė iš anksto pasiruoštais įnagiais: kirviu, skustuvu, plaktuku, metaliniu strypu. Dar merdinčią bendramokslę žudikės nuvilko į vonią ir pasimėgaudamos mėsinėjo peiliais, skalpeliais ir pjūklu, pirmiausiai nupjovusios galvą.
Supjausčiusios kūną gabalais, V. Vaitiekaitytė bei V. Lietuvninkaitė juos sudėjo į 7 polietileninius maišus, o kitą rytą dviračiu nuvežė į dykynę, esančią už Aukštabalio gatvės, ir išmėtė aukštose žolėse. Prieš dingdamos iš buto abi žudikės kruopščiai išplovė kraują, išslapstė įrankius ir susimokė, kaip meluosiančios.
Aukos kūno dalių buvo rasta ir buto, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas, šaldytuve. Sklinda kalbos, kad iš nesveiko smalsumo žudikės atseit ar paragavusios žmogienos, ar būtų tai padariusios, jei ne greitas demaskavimas ir suėmimas.
Teismo medicinos psichiatrų komisija V. Vaitiekaitytę su V. Lietuvninkaite tyrė net pusę metų. Abi psichiatrijos ligoninėje anksčiau jau gydytos žudikės pripažintos turinčiomis asmenybės problemų, tačiau pakaltinamomis.
Liko neaiškus nusikaltimo motyvas – žudikės jo taip ir neatskleidė. Manoma, tokį šiurpų poelgį išprovokavo ne viena, o kompleksas priežasčių: psichologinės merginų problemos, užsitęsęs infantilumas, prarastas emocinis ryšys su tėvais, priklausymas neformaliam mirtį propaguojančiam jaunimo emo judėjimui, patologiškas smalsumas ir noras atkeršyti Nedai už nuviliotą V. Vaitiekaitytės bendramokslį draugą.
Dėl ko juodai rengtis mėgusios gimnazistės taip žiauriai pasielgė su savo bendramoksle, žinoma, bus ne kartą klausiama teisme. „Akistata“ apie tai skaitytojams būtinai papasakos.
Sigitas STASAITIS
