„Mūsų vertinimu, Kinija turbūt niekada neatleistų Lietuvai Taivano pripažinimo ir, kaip jie įsivaizduoja, jų vieningumo sugriovimo, vienos Kinijos idėjos“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Jauniškis.
„Mūsų vertinimu, tas santykių šiltinimas neturėtų būti Lietuvos sąskaita. (...) Nemanau, kad netgi ir atsiprašius Kinijos tai pakeistų situaciją, tai būtų tik nusižeminimas ir labai didelė užsienio politikos nesekmė“, – pridūrė jis.
Premjeras Gintautas Paluckas dar prieš pradėdamas eiti pareigas sakė, kad jo Vyriausybė sieks grąžinti pilnavertį diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų Pekinui.
Tuo metu Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei sausį išplatintame komentare pareiškė, jog šalis viliasi sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos ir Kinijos santykiai į žemumas nugarmėjo 2021 metais, kai Lietuva ėmė megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę.
Reaguodama į tai, Kinija pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir, anot Vilniaus pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.
Šiuo metu Kinijos atstovybei Vilniuje ir Lietuvos atstovybei Pekine vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
Dėl Kinijos ribojimų Europos Komisija (EK) pradėjo bylą su Pekinu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tačiau šis ginčas yra įstrigęs.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
