Jaunus žmones būti drąsiais įkvepia laisva aplinka, o įgyvendinti savo svajones bei pradėti nuosavą verslą motyvuoja sėkmingų verslininkų istorijos. Apie asmeninę žmogaus drąsą rizikuoti, kurti savo verslą, verslių žmonių ugdymui reikalingas sąlygas bei įgūdžius „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su „Profat“ vadove Lina Sodžiute ir verslo akseleratoriaus „Startup Highway“ vadovu Roku Tamošiūnu.
„Smulkaus verslininko asmenyje turi tarpti visa tai, ko reikia verslui. Tad smulkus (ar pradedantis) verslininkas yra: kapitalistas, žmogus, turintis žemę, gamyklą; investuotojas, turintis finansinių išteklių; ir vadovas, turintis reikalingų asmeninių savybių ir gebėjimų, kurie padeda užtikrinti verslo sėkmę. Kapitalo bei finansinių išteklių pritraukimui yra sukurtos sistemos – bankų siūlomos paskolos, verslo angelai ir pan. Didžiausias stokojamas resursas – verslūs žmonės. Beje, būtent tokių žmonių skaičius mažėja augant šalies pragyvenimo lygiui, didėjant komfortabiliai gyvenančių piliečių valstybėje skaičiui“, - konstatuoja Lina Sodžiutė.
„Skandinavijoje komfortabilumo jausmas yra didesnis, todėl Skandinavijos šalyse jaunimas palyginus mažiausiai nori kurti verslus, o Lietuvoje, Latvijoje jaunų žmonių dalis yra didžiausia tarp verslą pradedančių palyginus su kitomis ES šalimis. Per paskutinius metus Lietuvoje labai daug kas pasikeitė – padaugėjo progresyvių instrumentų – akseleratorių – investuotojų, verslo angelų. Dabar jau pasiekėme tą lygį, kai galime sau leisti koncentruotis į pačias idėjas ir jų kokybę, komandas, vadovus, lyderių ugdymą, jaunuolių asmenines savybes ir potencialą“, – teigia Rokas Tamošiūnas. Lina pastebi, kad labai dažnai verslo sėkmės istorijos patraukliai aprašo atvejus, kai dideli pinigai buvo uždirbti atsitiktinumo dėka, o atsitiktinių sėkmės momentų laukimas nesuteikia galimybės užsitikrinti nei didelių asmeninių pajamų, nei gausaus valstybės biudžeto surinkimo.
Versle reikia koncentruotis į tai, ką turi ir ką su tuo galima padaryti
„Nuomonės tyrimai rodo nelabai palankų verslininkų vertinimą, tačiau moksleivių nuomonė apie verslą yra pakankamai gera, jie turi teigiamą požiūrį, kad verslininkai nėra išnaudotojai, bet vertę kuriantys žmonės, suteikiantys darbo vietas, mokantys mokesčius ir netoleruojantys korupcijos. Tačiau vis dar yra daug jaunų žmonių, kurie dvejoja, ar verta kurti verslą. Trūksta gerosios patirties dalinimosi, kuris leistų parodyti jaunimui, kad kurti savo verslą yra realu. Lietuvių sėkmė – vis dar geriausiai saugoma paslaptis“, - pasakoja Rokas Tamošiūnas.
Lina Sodžiutė akcentuoja, kad sėkmingi verslumo ugdymo rezultatai priklauso nuo mokytojams suteiktų įrankių ugdymui. Svarbu užtikrinti verslumo ugdymui būtiną aplinką, kuri savo prigimtimi skiriasi nuo kitų gebėjimų (tokių kaip informacijos rinkimo, loginio mąstymo, bendrųjų kompetencijų ir pan.) ugdymui reikalingos aplinkos.
„Kiekvienas verslininkas turi turėti lyderio savybių ir polinkį rizikuoti. Lietuvoje labai daug dėmesio skiriama lyderystei, bet pamirštamas rizikos valdymo ugdymas. Tai yra viena iš pagrindinių sričių, kuriose verslumą ugdantys žmonės galėtų dirbti daugiau. Idėja gyventi neapibrėžtai nėra pasklidusi, todėl jauni žmonės jaučia didelę įtampą ir stresą, kai tenka susidurti su neapibrėžtumu, nenumatytomis kliūtimis. Verslininko kelią pasirenkantys žmonės turi nebijoti svajoti ir rizikuoti, svarbiausia įvertinti galimas rizikas ir gebėti jas protingai rinktis“, - teigia Rokas.
„Garsi Šveicarijos verslo mokykla IMD atlikusi tyrimą nustatė, jog skirtingose didelio neapibrėžtumo situacijose verslininkai ir versle dirbantys aukščiausio rango vadovai elgiasi skirtingai. Vienas tokių pavyzdinių skirtumų atsispindi išteklių valdymo sprendimuose – verslininkai pasirodė naudojantys jau turimus išteklius, o aukščiausio rango vadovai planus kuria vertindami teoriškai galimus įgyti išteklius“, - pabrėžia Lina Sodžiutė.
